Ko nebematė šventasis Ignacas
Pirmosiomis dvasinio prabudimo dienomis šv. Ignacas savo tikėjimą suvokė tik kaip lojalumo perkėlimą. Buvęs kareivis, prisiekęs ištikimybę karaliui, Ignacas tapo mokiniu, prisiekusiu ištikimybę Kristui. Tačiau, kai Ignacas leido Dievui veikti savo gyvenime, pasikeitė visas jo požiūris.
Patarimai gyvenimo piligrimui
Atminkite, kad esame piligrimai, tik praeinantys per gyvenimą. Pradedame kelionę į nežinomybę, kad būtume atviri išgirsti Dievo kvietimą.
Dievas yra piligrimas, kuris visada stengiasi mus surasti, net sunkiausiose situacijose. Dievas yra su mumis, net jei nesame su Dievu.
Eidami patiriame savo gilesnius troškimus, pajuntame, suprantame, ko iš tikrųjų norime. Ilgesys atves mus pas Dievą.
Džiaugtis gamta su Dievu
Einu pakrante, kyla saulė, ir mano akys džiaugiasi besikeičiančia šviesa - nuo tamsiai mėlynos ir pilkos aušros iki rausvų, violetinių ir aukso atspalvių. Mano ausys džiaugiasi garsais bangų, dūžtančių į smėlėtą krantą čia pat ir į uolas tolėliau. Paukščiai brazda netoliese esančiame krūmyne. Girdžiu jų giesmes. Kaskart pasivaikščiojimai gamtoje man vis brangesni. Aš stengiuosi atidžiau stebėti paukščius, kurie suka lizdus ir lekioja mano aplinkoje. Bandau išskirti įvairių paukščių giesmes, pažinti jų rūšių įvairovę, dar labiau juos vertinti ir dėkoti už spalvingą ir džiugų jų buvimą. Aš žaidžiu su Dievu. Turiu omenyje vaikiškai, linksmai, nes džiaugiuosi Dievo kūrinija, gamtos grožiu, kuris mane supa ten, kur esu. Atsikėliau anksti ir išėjau pasivaikščioti į netoliese esantį paplūdimį.
Kelti troškimus į Dievą
Mes, visa žmonija, ilgisi ir trokšta. Visuotinėje kančioje patiriame netikrumą, praradimus, sielvartą ir izoliaciją. Jaučiamės vis labiau nesaugūs. Dažnai mūsų ilgesys ir troškimai susiduria su dvasiniu skurdu, ir mes suprantame, jog esame visiškai priklausomi nuo Dievo. Būtent tokiomis akimirkomis, kai jaučiamės bejėgiai pakeisti savo situaciją, imame šauktis, kad kas nors mums padėtų, desperatiškai trokšdami, kad tamsoje sušvistų šviesa.
Dvasinė paguoda. Kokia ji?
Kaip atrodo dvasinė paguoda? Ji nebūtinai turi būti stipri ar įspūdinga. Net nedidelis tikėjimo pliūpsnis, vilties žybtelėjimas ar didesnės meilės patyrimas yra paguoda. Dievas mane traukia prie savęs per daugybę įvairiausių patirčių.
Dar apie dėkingumą
Važiavau namo ir negalėjau nepastebėti, kad Dievas tarsi ketina mane pristabdyti: pirmiausia - autobusas, paskui - šiukšliavežė; galiausiai prieš pat mano nosį užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Kalbu ne apie laiko švaistymą: atpažįstu šį signalą kaip Dievo bandymą atkreipti mano dėmesį. Nusišypsojau viduje, dėkingas už galimybę apmąstyti Dievo buvimą trumpomis ramybės akimirkomis, kurias suteikia toks sustabdymas. Medžiuose ir gėlėse, dvelkiančiame vėjyje ir kiekvieno sutiktojo veide esti slėpiningoji Dievo šlovė. Paprastais maldos žodžiais padėkojau mylinčiam Tėvui, kuris suteikia viską, ko man reikia.
Išminties žodžiai
Kokius išminties žodžius šiandien perduotumėte jaunesniam žmogui?
Jei žinotumėte, kad nebeilgai gyvensite, kaip tai pakeistų - ar pakeistų - jūsų perduodamos žinios turinį ir pobūdį?
Kokių klaidų, remdamasis savo pavyzdžiu, paragintumėte kitus nekartoti?
Jei galėtumėte atsukti laiką atgal, į kokias jaunystės svajones žiūrėtumėte rimčiau ir ko atkakliau siektumėte?
Aštuoni kovos su nepaguoda įrankiai
Nykusis Slėnis Kalifornijoje yra 25 000 ha saugoma pirmykštės gamtos teritorija netoli vienos gražiausių, mano manymu, pasaulio vietų - Tahau ežero. Tokį kontrastą gimtojoje valstijoje laikau savo dvasinio gyvenimo metafora: ką tik buvusi nuostabios vienybės su Dievu viršūnėje netrukus atsiduriu nevilties tarpeklyje. Nuo paguodos iki nepaguodos kartais ranka pasiekti.
Ar gebate klausytis?
Klausydamiesi įgauname išminties. Sužinome naujos informacijos, išgirstame patarimų, galime mokytis iš kitų patyrimo: sėkmių ar / ir klaidų. Tačiau neįmanoma klausytis, jei jau esame apsisprendę - nebereikia daugiau informacijos, patys žinome, ką darome, ir nemanome, kad kažkieno patirtis iš tikrųjų gali būti mums įdomi ar naudinga.
Dėkingumas ir dosnumas
Jei ugdomės dėkingumo nuostatą, išmokstame žvelgti į pasaulį per gausos, o ne stygiaus prizmę. Galiu būti dėkingas už keletą poilsio akimirkų, kurias šiandien turėjau tarp susitikimų. Taip pat lengvai galėčiau piktintis, kad nesiilsėjau tada, kai norėjau, nes šiandien buvo įtempta diena. Kuriuo būdu renkuosi žvelgti į savo dieną?
Du paprasti būdai praktikuoti ignaciškąjį dvasingumą šeimoje
Ignaciškasis dvasingumas skatina pastebėti, kas yra priešais mus, ir tai man labai patinka. Mokydamas atrasti Dievą visuose dalykuose, šv. Ignacas iš esmės kvietė mus pamatyti kasdienį gyvenimą naujomis akimis. Nereikia išradinėti sudėtingų būdų, mokytis įmantrybių, kad įsileistume Dievą į mūsų kasdienybę; Ignaciškasis dvasingumas padeda mums suvokti, kad (ir kaip) Dievas visur - taip pat ir kasdienybėje :) - jau yra.
Atmerktomis akimis
Matyti Dievą visuose dalykuose - tai iššūkis mūsų suformuotoms sampratoms apie Dievą, pripažįstant, kad jos visada yra ribotos. Mes, žmonės, galvodami padalijame pasaulį į "suvaldomus" gabaliukus; suvokimą, kaip viskas veikia, mes ugdomės remdamiesi tuo, ką sugebame suprasti. Tačiau, jei Dievas yra Dievas, mūsų Dievo supratimas visada bus labai ribotas. Turime būti pasirengę neprisirišti prie to, ką anksčiau galvojome apie Dievą, ir leisti Jam mesti mums iššūkį, kad imtume mąstyti nauju būdu. Jei leisime sau plačiai atmerktomis akimis klausiamai žvelgti į pasaulį, užuot manę, kad jau viską išsiaiškinome, tikrai imsime stebėtis. Dievą pradėsim matyti visur.
Ištrauka iš Timo Muldoono knygos "Ignaciškoji treniruotė"
Parengta pagal IgnatianSpirituality.com
Dienos muzika
Vieną rytą išėjau melstis į sodą. Buvo vasara, o ankstyvą rytą mėgstamo medžio paunksmėje būdavo jauku ir tylu.
Na, šįkart - ne taip tylu. Įsitaisiau klausytis Dievo, bet, kapsint minutėms, girdėjau viską, išskyrus Jį: policijos sirenas, kaimynų pokalbį, šunų lojimą, entuziastingas rytmetines paukščių giesmes, be abejo, vejapjoves, ankstyvų statybininkų kūjus ir nepaliaujamą transporto srautą greitkelyje netoliese. Kaip aptikti Dievo "švelnų tylos balsą" šiame nepaliaujamame triukšme?
"Išimtas laikas"
"Malda yra laikas, išimtas iš mūsų dienų linijinės kelionės, ji yra pati giliausia mūsų tikrovė. Kai meldžiamės, einame vidun į mumyse esantį Dievo centrą. Po to vėl išeiname atgal į savo situaciją pasaulyje. Šis judėjimas į centrą ir atgal pagimdo perkeitimo aktą. Nenoriu pasakyt, kad iš maldos išeiname atsimainę kaip Jėzus ant Taboro kalno (nors kartais mūsų maldos patirtys gali būti dramatiškos). Nieko įspūdingo. Paprastai randasi subtilus, švelnus, beveik neįžvelgiamas pasikeitimas tame, kaip mes esame, kuris per mūsų išgyventos patirties sluoksnius perneša gydančią, keičiančią galią ir įlieja Karalystės vertybes į mūsų gyvenimą. Tai atsitinka kiekvieną kartą, nesvarbu, tai suvokiame ar ne".
Margaret Silf, "Vidinis kompasas"
(Vertė Donatas R. Vilkas)
Kaip papildyti dvasines atsargas
Kartais dvasiniame gyvenime pasijuntame savotiškai "ištuštėję". Ignaciškasis dvasingumas siūlo daugybę būdų "papildyti atsargas".
- Bendruomenė
Kodėl man patinka ignaciškasis dvasingumas
Kartais ne pro šalį pasitikrinti, kodėl geri dalykai yra geri. Galbūt, turint tokį ar panašų sąrašą, bus lengviau apie ignaciškąjį dvasingumą papasakoti kitiems. Taigi, ignaciškasis dvasingumas man patinka, nes:
- Veda į tvarią laimę.
Nuobodulys ir sausra maldoje
Mūsų santykis su Dievu maldoje turi tam tikrą ritmą. Būna aukštumų ir nuosmukių, tačiau ateina ir "eilinis", paprastas laikas. Iš tikrųjų, didžioji gyvenimo dalis yra gana paprasta. Tačiau maldos gyvenime šį įprastą laiką esame linkę greitai nuvertinti. "Nieko nevyksta", - sakome nusivylę, ypač jei malda atrodo nuobodi ar sausa. Galime patirti stiprią pagundą liautis melstis ar sutrumpinti maldos laiką.
Priešinimasis dvasiniame gyvenime
Terminas "priešinimasis" dažnai vartojamas kalbant apie dvasinius judesius. Dažniausia juo apibūdinamas mūsų nenoras vykdyti Dievo valią, prieštaravimas Dievo veiksmams, pasipriešinimas Dievo kvietimui. Mes galime priešintis:
- pokyčiams, nors pokyčiai yra būtina gyvenimo dalis;
- Dievo kvietimui išbandyti naujus vaidmenis, kurie mums nepatogūs arba neįprasti;
- paleisti, atiduoti;
- maldos pokyčiams;
- netgi meilei.
Ignaciškasis dėkingumas: susitikimas ir atsakas
Prieš kelerius metus visas pasaulis sutelkęs dėmesį stebėjo berniukų futbolo komandos ir trenerio gelbėjimo operaciją Tailande. Kylantis vanduo vaikus buvo įkalinęs urve. Į sudėtingą gelbėjimo operaciją jungėsi specialistai iš viso pasaulio. Kai visi berniukai ir treneris, urve prabuvę aštuoniolika dienų, pagaliau buvo saugiai iškelti į dienos šviesą, džiaugsmui nebuvo ribų.
Nedidelė šv. Ignaco pamoka
"Kad mes patys netrokštume labiau sveikatos negu ligos, turtų negu neturto, garbės negu nešlovės, ilgo gyvenimo negu trumpo ir panašiai visų kitų dalykų. Turime trokšti ir rinktis tik tai, kas mus labiau veda į tikslą, dėl kurio esame sukurti" (šv. Ignacas Lojola, Dvasinės pratybos).