Priešinimasis dvasiniame gyvenime
Terminas "priešinimasis" dažnai vartojamas kalbant apie dvasinius judesius. Dažniausia juo apibūdinamas mūsų nenoras vykdyti Dievo valią, prieštaravimas Dievo veiksmams, pasipriešinimas Dievo kvietimui. Mes galime priešintis:
- pokyčiams, nors pokyčiai yra būtina gyvenimo dalis;
- Dievo kvietimui išbandyti naujus vaidmenis, kurie mums nepatogūs arba neįprasti;
- paleisti, atiduoti;
- maldos pokyčiams;
- netgi meilei.
Taip pat mes linkę atidėlioti.
Pavyzdys iš asmeninio gyvenimo: po aštuonių dienų tylos rekolekcijų atlikau kontempliaciją Dieviškajai Meilei pasiekti. Apmąstęs dosnias Dievo dovanas, išlietas rekolekcijose, pasakiau: "Ačiū, Viešpatie! Viską dėl Tavęs padarysiu!" Pajutau, kaip Dievas atsako: "Gerai, ruoškis būti dvasiniu palydėtoju". Tučtuojau atsakiau: "Ne!"
Dabar pagalvojus, atrodo linksma. Toks tas mano "viskas dėl Tavęs". Bet man kilo tikrų abejonių: kaip tai įterpsiu į savo jau ir taip įtemptą darbotvarkę? Be to, nenoromis galiu įskaudinti žmogų, kurį lydėsiu. O kas, jei būsiu niekam tikęs? O kas, jei ko pripainiosiu?
Dievas kantriai klausėsi mano rūpesčių, bet paskui pasiūlė: "Tik ruoškis, o dėl detalių jaudinsiesi vėliau". Aš visus metus tempiau gumą, tariausi su savo dvasiniu vadovu, ar tai tikrai yra kvietimas, ir galiausiai skyriau laiko ir lėšų gerai pasiruošti. Nors šiuo metu palydžiu tik kelis žmones, didelė dovana ši kelionė; tikiuosi, naudinga ir jiems.
Priešinimasis gali atrodyti neigiamas dalykas, bet, kaip sako vienas mano mokytojų, kai yra pasipriešinimas, yra ir Dievas. Kitaip tariant, mes nesipriešiname, kol nėra kam priešintis; pasipriešinimo viduje visada yra Dievo veikimas. Taigi, kai bendraudami su kitais stebime pasipriešinimą, naudinga būti kantriems ir tikėti, kad Dievas vis dar dirba. Jei atrodo, kad žmogus yra pasirengęs tai išgirsti, galime padėti jam pastebėti pasipriešinimą, tačiau neturime skubinti nei kituose, nei savyje vykstančių procesų. Dievas dirba toliau.
Pastaruoju metu pradėjau domėtis, ar galima pastebėti pasipriešinimą ne tik pavieniuose asmenyse, bet ir santykių dinamikoje. Pavyzdžiui, sutuoktinių pora pokyčių metu visada ginčijasi. Ginčas gali būti būdas išlaikyti ryšį, nors abiems tas ryšys gali atrodyti negatyvus. Kitas pavyzdys - paaugliai, kurie nori didesnės nepriklausomybės ir savarankiškumo, bet kartais taip pat nori tiesiog būti vaikais. Šis nuolatinis šokinėjimas nuo nepriklausomybės prie ryšio gali būti tikras išbandymas. Tėvai ir paaugliai ar net suaugę vaikai gali priešintis Dievo raginimui kurti naujo pobūdžio santykius.
Kai pastebime savyje pasipriešinimą, gali būti naudinga: 1) tai įvardyti; 2) būti maloniam ir kantriam su savimi; 3) "veikti priešingai" (agere contra), kaip siūlo šv. Ignacas. Pavyzdžiui, pamenu, buvau susipykęs su šeimos nariu, o Dievas stumtelėjo mane eiti ir jį apkabinti. Tikrai visai nenorėjau to daryti, bet pasielgiau prieš savo pasipriešinimą ir paklausiau Dievo. Kai artimąjį apkabinau, visas mano pasipriešinimas ištirpo, jį pakeitė meilės šeimai šiluma. Dievas laimėjo, nepaisant mano pasipriešinimo.
Kur patyrėte pasipriešinimą ir kaip Dievas padėjo jums tai pereiti?
Parengta pagal IgnatianSpirituality.com