Dėkingumas ir dosnumas

Jei ugdomės dėkingumo nuostatą, išmokstame žvelgti į pasaulį per gausos, o ne stygiaus prizmę. Galiu būti dėkingas už keletą poilsio akimirkų, kurias šiandien turėjau tarp susitikimų. Taip pat lengvai galėčiau piktintis, kad nesiilsėjau tada, kai norėjau, nes šiandien buvo įtempta diena. Kuriuo būdu renkuosi žvelgti į savo dieną?

Ar suvokiu save su dėkingumu? Ar dėkoju už savo patirtis, už dovanas ir gebėjimus, kuriuos išsiugdžiau dėl tų patirčių? O gal alkstu kitų žmonių patirčių, nusivylęs dėl to, kas man neatsitiko?

Dėkingumas išplaukia iš tikėjimo / nusiteikimo, kad mano gyvenimas yra pakankamas. Jis nėra tobulas ir yra neužbaigtas, tačiau geras ir vertas padėkos. Mano gyvenimas turi potencialą. Mano gyvenimas apstus visokių dovanų. Bet aš neturiu tų dovanų, kurias turi kitas žmogus. Ar dėl to kankinsiuos, ar vis dėlto džiaugsiuosi kartu su kitu?

Nesudėtinga suprasti, kaip dėkingumas veda į dosnumą. Jei gyvenimas yra gausus, o ne stokojantis, tada įstengiame būti dosnūs kitiems. Jei pasaulyje yra pakankamai laimės, kad kiekvienas žmogus galėtų jos šiek tiek patirti, aš galiu laisvai padėti kitiems būti laimingiems, užuot susitelkęs tik į savo laimės siekimą.

Jei tikiu, kad kiekvienas žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą, tada man nėmaž nereikia jaudintis dėl to, kiek mano atvaizdas atitinka kažkieno kito atvaizdą. Aš galiu mėgautis kitų grožiu be pavydo.

Jei tikiu, kad Dievas ir toliau kiekvieną dieną kuria mano gyvenimą, jei tikiu, kad Jis ir toliau dosniai teikia savo meilės malones, tada aš "įstengiu" lydėti kitus žmones kuriant jų gyvenimus. Galiu dalyvauti jų laimėje, kai jie gauna dovanų ir malonių.

Dėkingumas ir dosnumas mumyse gyvena kartu. Negalime puoselėti vieno neugdydami kito. Kiekviena savybė formuoja mūsų mąstymą ir laikyseną būti šiame pasaulyje. Pasipiktinimas ir savanaudiškumas tarpsta baimės, nesąžiningumo ir požiūrio, kad kažko visiems nepakanka, kad kažko man gali pristigti, aplinkoje. Dėkingumas ir dosnumas auga tikėjimo ir laisvės dirvoje. Šios dorybės yra sąžiningas atsakas į pasaulį, kuriame per kraštus liejasi Dievo meilė mums.

Parengta pagal IgnatianSpirituality.com