Ketvirtas advento sekmadienis, B metai
Džonas Koljeris (John Collier) Apreiškimą vaizduoja šiuolaikiškai: perkelia Marijos susitikimo su angelu Gabrieliumi istoriją į mūsų, dabartinę tikrovę. Vis dėlto Koljerio "Apreiškimas" paremtas tradicija. Susitikimas vaizduojamas įtraukiant įprastus simbolius. Matome, jog angelas ir Marija susitinka akis į akį; Marija laiko knygą - jos religingumo simbolį. Matome lelijas - jos tyrumo simbolį, uždažytas langas - Marijos skaistumo simbolis, o tolumoje tupintis balandis vaizduoja Šventąją Dvasią. Šie simboliai, matomi daugybėje kitų Apreiškimą vaizduojančių paveikslų, sieja Koljerio kūrinį su didžiųjų praeities meistrų darbais.
Trečias advento sekmadienis, B metai
Trečiąjį advento sekmadienį pranašišką šauksmą taisyti Viešpačiui kelią girdime stoję akis į akį su išraiškingai gestikuliuojančiu pranašu iš Antono Rafaelio Mengso paveikslo "Šventasis Jonas Krikštytojas pamokslauja". Mengso portretas labai psichologinis, atskleidžia gilų Jono įsitikinimą, pranašišką nusiteikimą, nekantrumą. Skvarbus Jono žvilgsnis bei pakeltos rankos liepsningai kviečia mus suklusti, dairytis tarp mūsų stovinčio to, kurio nepažįstame ir dėmesingai laukti Jo, kurio kurpių dirželio pranašas nevertas atrišti.
Antras advento sekmadienis, B metai
Į antrąjį advento sekmadienį mus kviečia iš dykumos sklindantis ir gausias minias renkantis Jono Krikštytojo balsas. Piteris Breigelis Jaunesnysis paveiksle "Jonas Krikštytojas pamokslauja" vaizduoja šią akimirką medžių apsuptoje laukymėje tapydamas spalvingą minią. Kairiau stovi Jonas Krikštytojas, vilkintis kupranugarių vilnos apdaru, tik reikia gerai pasidairyti, kad jį pastebėtum. Užuot dominavęs, Jonas yra vienas iš minios, vienas iš žmonių, tarnauja sau lygiems su pranašiška aistra.
Pirmas advento sekmadienis, B metai
Advento pradžioje Evangelija mus kviečia budėti - būti pasiruošus ir laukti grįžtančio namų Šeimininko. Viljamas Holmanas Hantas (William Holman Hunt) paveiksle "Pasaulio šviesa" vaizduoja vieną iš galimybių, kaip tas šeimininko atvykimas gali atrodyti. Paveikslas kupinas gilių simbolių. Čia pavaizduotas Kristus pasirodo prie durų naktį. Tai alegorija Išganytojo, siekiančio įeiti pro žmogaus širdies duris. Jo kelią durų link apšviečia žibintas. Krintanti šilta šviesa apšviečia augalais apaugusias duris; jos jau kurį laiką nebuvo atidarytos. Augalai taip pat byloja, kad vėlyvas ne tik paros metas - vėlyvas ir metų laikas: apvytę ir džiūstantys derliaus metui praėjus, jie laukia pražūtingos žiemos.
Ketvirtas advento sekmadienis, A metai
Besibaigiant adventui, dienos yra trumpos, lauke šalta, esame išsekinti, nuvarginti ruošimosi šventėms šurmulio. Antono Rafaelio Mengso paveiksle "Šventojo Juozapo sapnas" matome prie darbastalio užsnūdusį Juozapą. Jis išsekęs, kaip galbūt ir mes šiomis dienomis. Jo miegas sunkus dėl širdgėlos ir sudėtingų sprendimų svorio, jo gyvenimo viltys blėsta, nes šeimos, apie kurią svajojo, gali ir nebūti. Juozapo apsiaustas ir tamsūs drabužiai slegia pečius tarsi simbolizuodami sunkią naštą.
Trečias advento sekmadienis, A metai
XV a. Nyderlandų dailininko Gertgeno tot Sint Janso paveiksle "Šv. Jonas Krikštytojas Atsiskyrėlis" pranašą sutinkame atokioje vietoje. Ant akmenų prie upelio įsitaisiusiam Jonui draugiją palaiko avinėlis. Pranašas sunkiu apsiaustu apsigaubęs, giliai mintyse paskendęs. Kone nuožmiu įkarščiu garsėjantį šventąjį Joną čia matome visai kitokį: panirusį į save, maldingą, susimąsčiusį. Scena primena paties Kristaus buvimą dykumoje: maldos, išbandymų ir gundymų metą. Jėzų į dykumą Dvasia nuvedė iš karto po susitikimo su Jonu prie Jordano. Ar galėtų būti, kad Jonas ruošia kelią paties Viešpaties išbandymams tyruose?
Antras advento sekmadienis, A metai
1499 metais Absolon’o Stumme’s tapytame altoriaus paveiksle mistiškai pavaizduotas vienas svarbiausių Advento simbolių - Jesės medis. Tai karališkasis simbolis: linija, šimtmečius klestinti nuo Jesės per Dovydą iki Kristaus, mūsų Karalių Karaliaus, gimimo. Medis šakojasi, atskleisdamas kitų šioje linijoje esančių protėvių vardus: juos evangelistai Matas ir Lukas mums išsaugojo savo pasakojimuose. Kairėje pusėje ir matome evangelistą su ritiniu rankoje, rodantį į šią liniją Šventajame Rašte, o jį supa ryškūs atvaizdai. Medis nuostabus, nepaprastas - Kristaus protėviai tarsi skleidžiasi auksiniuose žieduose, o pačoje viršūnėje, aukso šviesoje karaliauja Vaikelis Kristus.
Pirmas advento sekmadienis, A metai
Siksto koplyčios lubų freskose, kurias meistriškai ir be galo sudėtingai nutapė Mikelandželas (1477-83), pasirinktas Išganymo istorijos scenas supa įvairios figūros: sibilės, bibliniai pranašai, Jėzaus protėviai, angelai ir kariatidės. Visa kompozicija susieta iliuzionistinėmis (tapytomis) architektūrinėmis detalėmis. Tarp biblinių pranašų pastebime Izaiją, kuris nustebęs gręžiasi į du už nugaros esančius angelus. Vienas iš šių angelų intensyviai kreipia pranašo dėmesį į aukščiau nutapytą sceną: Nojaus arkos statybą. Šiandienos liturginiuose skaitiniuose Izaijas ir Nojus vėl atsiduria greta kits kito.
Ketvirtas advento sekmadienis, C metai
Henrio Osavos Tanerio paveiksle (1909) Apsilankymas vaizduojamas realistiškai. Dailininkas kviečia mus į Elzbietos namus, prie stalo. Tą akimirką pro duris įžengia ir šeimininkę pasveikina Marija. Daiktų nedaug, tik stalas, užtiestas balta staltiese, padėta duonos ir vyno, ir didelis dubuo vaisių, kurie taip ir prašosi suvalgomi.
Trečias advento sekmadienis, C metai
Pamokslaujantį Joną Krikštytoją vaizduojanti freska yra viena iš ciklo, kurį Domenikas Girlandajas sukūrė Florencijos Naujosios Švč. Marijos bazilikos Tornabuoni koplyčioje (1490). Šioje scenoje Jonas Krikštytojas kalba minioms užsilipęs ant akmens; vienoje rankoje jis laiko kryžiaus formos lazdą, kita nurodinėja. Galime netgi įsivaizduoti, kaip jis, atsisukęs į žmones freskos dešinėje, taria Evangelijoje pagal Luką išvardytus nurodymus kaip atsakymą į klausimą: "Mokytojau, o ką mums daryti?" Mokydamas teisingai dalytis gėrybėmis, vengti prievartos ir neapgaudinėti Jonas ruošia Viešpačiui kelią.
Antras advento sekmadienis, C metai
Mattia Preti paveiksle "Šv. Jonas Krikštytojas pamokslauja" (apie 1665 m.) matome šv. Joną dykumoje, besidalijantį žinia su nedideliu susižavėjusių sekėjų būreliu. Panirti į šią istoriją kviečia įvairūs simboliai. Pusę Jono kūno gaubiantis raudonas apdaras - užuomina apie būsimą kankinystę. Lazda ir vėliava yra pranašo, skelbiančio ateinantį Kristų, ženkai, o avinėlis viduryje apačioje atliepia Jono žodžiams apie Jėzų: "Štai Dievo Avinėlis".
Pirmas advento sekmadienis, C metai
Į advento laiką mus kviečia Vasilijaus Kandinskio "Paskutinis teismas" (1912). Kaip bet kuris abstrakčiosios dailės kūrinys, šis paveikslas nėra pasakojamasis ar vaizduojamasis, jis labiau paveikiamasis. Kūrinys, kuriame spalvomis, linijomis ir formomis nepaprastai stipriai išreikštos emocijos, kviečia žiūrovą vizualiai išgyventi jame slypinčią jėgą.