Ketvirtas advento sekmadienis, A metai

Besibaigiant adventui, dienos yra trumpos, lauke šalta, esame išsekinti, nuvarginti ruošimosi šventėms šurmulio. Antono Rafaelio Mengso paveiksle "Šventojo Juozapo sapnas" matome prie darbastalio užsnūdusį Juozapą. Jis išsekęs, kaip galbūt ir mes šiomis dienomis. Jo miegas sunkus dėl širdgėlos ir sudėtingų sprendimų svorio, jo gyvenimo viltys blėsta, nes šeimos, apie kurią svajojo, gali ir nebūti. Juozapo apsiaustas ir tamsūs drabužiai slegia pečius tarsi simbolizuodami sunkią naštą.

Tamsų ir sunkų Juozapo miegą persmelkia angelo šviesa. Angelas apšviečia sceną visos savo esybės lengvumu ir tarsi atsveria Juozapo naštą. Angelas yra šviesa, viltis, užtikrintumas, kryptis ir tikslas. Angelo pirštas drąsiai nukreipia į tamsiausią scenos kampą, tarsi sakytų: "Štai, giliausioje ir tamsiausioje tavo baimėje ir nerime tave pasitiks Jėzaus Kristaus Geroji Naujiena. Nebijok".

Sunkiausia Juozapo našta taps didžiausiu palaiminimu. Jo sapnas yra paguoda mums visiems šiomis tamsiausiomis metų dienomis, nesvarbu, ar tamsą patiriame iš išorės, ar viduje. Kristaus šviesa nušvis ir išsklaidys tamsumą - kurioje jūsų gyvenimo kertelėje to labiausiai trokštate?

Parengta pagal Loyola Press