Nuolankumo taisyklės | Taktiškumas (11-12)
Jei privalai kalbėti, daryk tai su meile, nuolankiai, nuoširdžiai ir ramiai; nedaugiažodžiauk ir kalbėk suprantamai, nes parašyta: "Išmintingą žmogų atpažinsi iš negausių žodžių".
Sakoma, geriau patylėti ir būti palaikytam kvailiu negu prabilti ir išsklaidyti visas abejones. Bet yra situacijų, kada tiesiog privalai kalbėti. Tokiais atvejais reikia turėti teisingą takto jausmą.
Nė vienas brolis neturi užsistoti kito. Taip pat ginče nė vienas brolis neturi stoti kito pusėn, kad neatsirastų progos papiktinimams. Tas, kuris pažeistų šią taisyklę, turi būti griežtai nubaustas.
- 69 skyrius. Tegu vienuolyne niekas nesiima vienas kito ginti
Oho, griežtai nubaustas. Vien už tai, kad gynė draugą? Nejaugi yra pagrindo? Tikrai taip. Šv. Benediktas kalba apie uždaras grupeles ir su jomis neišvengiamai susijusį murmėjimą. Kai ginče stoji į kažkieno pusę (ne diskusijoje, bet tikrame ginče), asmeninė problema virsta vieša. Nesutarimas, kuris galėjo nuslūgti asmeniškai, dabar turi būti išspręstas viešai.
Bet toks elgesys yra dar bjauresnis dėl to, kad žmogus asmeniniame lygmenyje vaidina Dievą. Jėzus sakė: "Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami" (Mt 7, 1). Tuo Jis, žinoma, nenori pasakyti, kad privalome priimti visokius poelgius. Mes esame pašaukti įvertinti konkrečius veiksmus. Mums leidžiama - esame įpareigoti - analizuoti tam tikrus moralinius poelgius ir nuspręsti, ar jie atitinka objektyvias moralės normas. Mes esame įpareigoti pasakyti: "Šitas veiksmas yra nuodėmingas", netgi "Šitas asmuo nusidėjo". Vis dėlto mums neleidžiama - uždrausta - tvirtinti: "Šis asmuo blogas" arba "Šitas žmogus eis į pragarą". Skirtumas subtilus, bet esminis ir būtinas. Mes teisiame veiksmus, ne žmones. Štai kodėl užimti pusę kovoje yra pavojinga. Pasakyta: "Praeivis, kuris kišasi į svetimą ginčą, yra panašus į žmogų, griebiantį šunį už ausų" (Pat 26, 17). Kaip nuspręsi, kuris brolis vertas apginti? Ar tas, kuriam tu pritari? Kuris šaunesnis? Tas, kuris tau labiau patinka? Ar esi tikras, kad žinai visas smulkmenas? Kai pradedi teisti savo draugus, neįmanoma pasakyti, kur tavo teismas pasibaigs.
Bet yra vienas dalykas: jei neteisi klystančių, nevertini žmonių ir tada, kai jie teisūs. Seniau visi atrodė tvirtai įsitikinę, kad jų kaimynai keliaus į pragarą. Šiomis dienomis žmonės, regis, žino, kad jie keliaus į dangų. Abiem atvejais tai ne mūsų reikalas. Visų pirma, taktas yra žinoti, kada savo nuomonę reikia pasilikti sau.
Užduotis: kai kitą kartą tave kas nors suerzins, niekam nepasipasakok.
Tegu vienuolyno ūkvedys būna atsakingas už visą vienuolyno turtą. Jei brolio prašymas kvailas, ūkvedys tenenuliūdina jo šaltu atsaku, bet mandagiai ir nuolankiai pasako "ne".
- 31 skyrius. Ūkvedys
Mėgstu šitą Regulos ištrauką, nes mano mokiniai nuolat pateikia kvailų prašymų. Pavyzdžiui, 21 val. gaunu elektroninį laišką su prašymu rekomenduoti šaltinius darbui, kurio galutinis terminas - rytoj ryte; esu gavęs mokinio tėvų laišką su prašymu logiškai pagrįsti vertinimą, kurį parašiau prieš du mėnesius. Kitas mokinys 7 val. ryto paprašė pagalbinio užsiėmimo, nors nė namų darbų nebuvo atlikęs. Bet tikrai būnu priblokštas tada, kai moksleivis prašo to, ko jam nereikia, tarsi būtų to nusipelnęs. Kartą septintokas man pareiškė: "Ne už tai tau moku" (tarsi jis kada nors būtų man už ką nors mokėjęs).
Žinoma, tokių problemų kyla ne tik mokytojams. Policininkai, arbitrai, parduotuvių kasininkai ir sekretorės nuolat išgirsta neprotingų reikalavimų. Dirbdamas gelbėtoju, vis stebėdavausi vidutinio poilsiautojo kvailumu: vieni snaudžia, kol jų vaikai turškiasi potvynio srovėje, kiti ragauja negyvos, ant kranto išmestos žuvies, trečias spiegdamas bėga į krantą pastebėjęs delfiną. Kartą rodydamas į horizontą vyrukas pasiteiravo, ar ten Meksika.
Neabejokit, kyla didelė pagunda į neprotingą reikalavimą atsakyti sarkastiškai ar piktai, bet kas iš to būtų gero? Kam padėtų? Be to, argi ne mes nuolat teikiame neprotingus reikalavimus Dievui? Miegoję per pamokas, neatlikę namų darbų meldžiamės, kad gautume labai gerą pažymį. Ir tūžtame, gavę blogą. Arba prašome stebuklo, o jam įvykus pavadiname atsitiktinumu.
Dievas į mūsų kvailystes atsiliepia švelniai ir kantriai, su meile ir dosniai, didžiadvasiškai. Įsivaizduok, jeigu sulauktum tokio atsakymo: "Ką tik gamyklos gaisre Kambodžoje žuvo trys šimtai žmonių. Manai, man tikrai rūpi, kokį pažymį tu gausi per testą? Grįžk, kai turėsi rimtų problemų". Vis dėlto Viešpats sako: "Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių" (Mt 10, 31). Dievas yra begalinis, tad gali būti tikras, kad kažkuri maža Jo dalelė tikrai rūpinasi, ar išlaikysi istorijos testą. Beje, ta dalelė taip pat begalinė.
Užduotis: susitark su tuo, kurio nuomonė kitokia.
Nusižengimo pobūdis ir abato išmintis lemia, kaip vienuolis bus atskirtas. Tai turi tęstis, kol nusižengęs vienuolis atsiteis.
- 24 skyrius. Įvairios atskyrimo rūšys
Kartais supykti naudinga, bet, prieš veikdamas pykčio apimtas, būk tikras, kad supranti, kodėl kiti žmonės elgiasi taip, kaip elgiasi. Šv. Benediktas sako, kad vienuolis neturėtų būti greitas juoktis. Bet neturėtų skubėti ir užsipulti. Dar svarbiau, jis privalo suprasti savo motyvus. Šv. Benediktas aiškiai įsitikinęs, kad nešališkumas ir teisingas santykis yra esminiai gerai tvarkai bendruomenėje. Pridurčiau, kad jie esminiai ir asmens gėriui. Kai pykstame ar esame prislėgti, dera gebėti žengti žingsnį atgal ir savęs paklausti, ar mūsų nuotaika tikrai atitinka aplinkinę tikrovę. Kalbant psichologiniais terminais, reikėtų patikrinti, ar reakcija atitinka dirgiklį. Jei kitas automobilis užkirto tau kelią, o tu visai dienai palūžti; jei draugas sulaužė tavo ledo ritulio lazdą, o tu negali liautis galvojęs apie kerštą; jei pažįstamas nepakvietė tavęs į vakarėlį, o tu visą savaitgalį kankiniesi galvodamas, kas negerai - situacijos neišspręsi paprasčiausiu: "Jis mulkis". Šitaip nieko neišmoksi. Verčiau pamėgink išsiaiškinti, kodėl tavo reakcija tokia kraštutinė.
Visi vienaip ar kitaip sureaguojame į nemalonią pastabą dėl savo asmens, visi turime jautrią vietą, mygtuką, kuris iššaukia nemalonų atsaką. Kai išsiaiškini, kodėl vienoks ar kitoks elgesys tave trikdo, gali imtis veiksmų, kad savo gyvenime atkurtum ramybę ir pusiausvyrą. Ir vėl siūlau ieškoti mokytojo, kuris veiktų kaip tarpininkas tarp tavęs ir tavo nuotaikos ir padėtų išsiaiškinti, kodėl taip jautiesi ir kaip su tuo susitaikyti.
Kai nuliūsti ar tampi prislėgtas, galbūt verta, kaip neklusniam vienuoliui, save trumpam "atskirti" - pabūti vienam ir nusiraminti. Paskui gali tekti praktiniu būdu atitaisyti padarytą žalą. Kad ir kaip būtų, prisimink, kad tikslas - atkurti harmoniją. Perdėta bausmė - net jei skiri ją pats sau - tik persvers pusiausvyrą į kitą pusę. Maldoje prašyk įžvalgumo dovanos.
Užduotis: leisk, kad tave pertrauktų kalbant ir nebaik pasakojimo, nebent tavęs paklaustų.