Antras gavėnios sekmadienis, A metai

Rafaelio "Atsimainymas" (1518-1520) - tai dailininko pasakojimas apie apsireiškimą, tikėjimą ir gydymą. Atsimainymo ant Taboro kalno akimirkos šviesa užlieja paveikslo apačioje nutapytą sceną - istorija apie demono apsėsto berniuko gydymą Evangelijoje pagal Matą pasakojama iš karto po Jėzaus atsimainymo. Jėzus dangiškoje šviesoje, skaistaus debesies apsuptas, su Moze ir Eliju greta, yra paveikslo viršūnė. Apačioje matome apaštalus, o dar toliau matome kitus, atėjusius kartu su lunatiku berniuku ir jo šeima. Iš viršaus žemyn spalvos nuo šalto dangiško švytėjimo pereina į šiltus, žemiškus tonus.

Rafaelis nutapė mokinių susitikimą su nusivylusia šeima. Berniuko veidas kančios iškreiptas. Jo kūnas apdraskytas, viena ranka iškelta į viršų, kita nuleista žemyn, tarsi jis būtų tempiamas kartu link dangaus ir link pragaro. Jį lydinčiuosius Rafaelis vaizduoja susitelkusius, kaip vieningą šeimą. Žmonių įtampa ir iškeltos rankos simbolizuoja vienybę tikėjime. Priešingai, iššūkio priblokštų ir sutriuškintų mokinių kurio kur krypstantys žvilgsniai, visų skirtingos, tarsi padrikos pozos rodo sutrikimą.

Tarp mokinių ir šeimos dailininkas nutapė ypatingą moters figūrą. Taip, paveiksle dominuoja Kristus, tačiau ši moteris yra antroji pagal vizualinę svarbą ir centrinė pasakojime apie berniuką: ji yra paveikslo dalis, bet ne pasakojimo veikėja. Moteris išsiskiria ryškiomis šaltomis ją gaubiančiomis spalvomis, panašesnėmis į dangišką paletę viršuje. Ji yra simbolis, kviečiantis pasinerti į gilesnę prasmę.

Rafaelio darbuose itin daug mums byloja kūnai. Ši moteris pasisukusi, jos kūno vingis tarsi sujungia mokinius, šeimą ir mus, žiūrovus. Jos judesyje sugretinamos dvi priešpriešinės kryptys. Vingis rodo krypties pokytį, naują kelią.

Ši moteris simbolizuoja tikėjimą, atliepiantį į Dievo apsireiškimą. Ji suteikia mokiniams esminę jų darbe trūkstamą dalį ir sujungia du pasakojimus.

Pasuktas moters kūnas taip pat simbolizuoja suvokimo pasikeitimą, proto ir minties pokytį. Ji tarsi aidas Dievo žodžių: "Šitas yra mano mylimasis sūnus; klausykite Jo!" Su tikėjimu ir malone, trokškime, kad mūsų širdys irgi atsimainytų.