Bendruomenės susikaupimo savaitgalis. Dalyvių atsiliepimai
Garbė Jėzui Kristui,
Rekolekcijose dalyvavau pirmą kartą. Esu dėkinga už šią nuostabią ir neišdildomą patirtį. Jaučiuosi dvasiškai sustiprėjusi, tvirčiau jaučianti savo misiją ir prasmę gyvenime.
Su šilčiausiais linkėjimais,
Vita B., 2024
- - -
Pirmą kartą dalyvavau rekolekcijose su Vievio parapijos bendruomene Trinapolio rekolekcijų namuose. Esu labai sužavėta, laiminga praleidusi dieną su nuoširdžiais žmonėmis.
Virginija G., 2024
- - -
Garbė Kristui!
Didžiausia padėka Dievui už rekolekcijas ir visus tuos, kurių dėka jos įvyko. Koks gali būti liudijimas ir padėka, kai į rekolekcijas važiuoji pilna pykčio, o grįžti - pilna laimės :) Tik Dievui tai įmanoma.
Labai esu dėkinga už priminimą melstis intensyviai, už priminimą, už ką turiu melstis, už šv. Mišių metu atliekamų veiksmų paaiškinimą (kai suvoki, ką darai ir kam, tada pasikeičia ir jausmas, ir požiūris, ir laikysena) ir už gražią Rožinio maldą su ašaromis ir akyse, ir širdyje. Labai labai labai dėkoju už stipriai palietusį Kryžiaus kelią ir už padrąsinimą per naktinę Adoraciją išbandyti maldą gulint kryžiumi (visada norėjau, tik niekada neišdrįsau, o šį kartą išgirdau - išdrįskit.
Žinau, kad Dievas už visą tą gėrį atlygins, o aš dėkodama dar melsiuos už visus ten sutiktus žmones, kad Dievas juos laimintų, saugotų ir vestų.
Išsivežiau užrašus (bus ką nuolat paskaityti ir prisiminti) bei mintis mąstymui:
"ar tikrai visada nešu Dievo duotą kryžių, ne savo?",
"aš turiu padaryti tai, ką galiu padaryti",
"kaip švenčiu, taip tikiu",
"aš padarysiu gera taip, kaip norėsi tu"
ir akylai stebėsiu AšManĄ :)
"Dieve, prisijaukink mano ir viso pasaulio žmonių širdis".
Begaliniai dėkinga :)
Asta M., 2024
- - -
Garbė Jėzui Kristui!
Iš rekolekcijų grįžau pakylėtos būsenos, pilna gėrio, džiaugsmo, ramybės širdyje. Tai nuostabu: to neapsakysi, tai reikia pajusti.
Vienuolyne sutikti laimingi, nuoširdžiai besišypsantis veidai įnešė dalelę gėrio į mane. Nuostabūs išmintingai, paprastai ir aiškiai išdėstyti kun. Virgilijaus mokymai daug kartų atvėrė ne tik akis, bet ir širdį.
Adoracijos metu turėjau laiko pasimelsti, pamąstyti ir paverkti. Verkiau ir Mišių metu. Tikrai nesu verksnė, bet, matyt,Dievo prisilietimas taip veikė. Dar merginų choras su nuostabiomis giesmėmis, prieš kurias neatsilaikiau.
Užtarimo grupė ir daugelis kitų dalykų, kurie vyko rekolekcijų metu, gydė mano sužeistą sielą. Išvykdama namo gailėjausi tik vieno: kad nepasirinkau dalyvauti dar dieną.
Oksana D., 2024
- - -
Garbė Jėzui Kristui!
Tai geriausias laikas, kurį esu sau padovanojusi. Tiek tikrumo, tiek nesumeluoto jausmo, kad kartais net įkvėpt sunku. Bet grįžau tokia pilna širdim, ir norisi kiekvieną mylimą ten nuvežt - kad pabūtų, kad išjaustų. Nes neužtenka apie tai išgirsti - būtina patirti! Kiekvienam!
Živilė B., 2024
- - -
Dėkoju Dievui už visas malones, kurias patyriau būdama rekolekcijose. Dėkoju visiems ir kiekvienam atskirai, kad buvote su manimi. Nuostabus kunigas, kuris turi gebėjimą prieiti prie kiekvieno žmogaus širdies. Šv. Mišių niekada neužmiršiu: pasakojau savo mamai, kad meldėmės už tėvus, už krikšto tėvus; pradėjau verkti. Rekolekcijos buvo nerealios. Tikrai žinau, kad Dievas mus myli ir suteikia mums galimybę giliau pažinti Jį dėl tokių rekolekcijų. Dieve, noriu daryti tą, ką Tu nori, bet kad tai man atneštų džiaugsmo.
Danutė M.-N.
- - -
„Tiek daug turime išmokti ir tiek mažai turime laiko“, - taip, berods, pasakė A. Enšteinas. O geriausias mokymas tas, kuris pateikiamas su gero humoro prieskoniu. Labai gerą įspūdį paliko kunigo Virgilijaus mokymai. Tai ir Ašmanoatpažinimas, nuodėmės kaip nuodo ar alergeno pašalinimas iš dvasios per išpažintį, kiek daug gero laiko tiesiog nuleidžiame į unitazą, kad apkalbomis pagalandame liežuvį į svetimą kaltę. Kad atsiprašymas gali būti orus (kai atsiprašau ir tave myliu) ir neorus. Kad malda "Tėve mūsų" trunka dvidešimt sekundžių, ir tiek nesurandame savaitės valandų skaičiuje. Kaip atpažinti puikybę, kai esi "profesionalus tikrovės specialistas ir jūs visi klausykit tik manęs" JO labiausiai įsiminė du dalykai: kai suspaudus rankoje rožančių pasakai "Dieve, šiandien galiu tik tiek" ir "Nėra maldos - nėra kavos!" Iš rekolekcijų grįžau lyg kas būtų pakeitęs išsikrovusias baterijas naujomis. Labai buvo smagu susitikti senus bendruomenės narius, susipažinti su naujais dalyviais. Labai dėkinga už galimybę pabūti Dievo namuose apsuptyje bendraminčių.
Su pagarba ir meile -
Vitalija P., 2024
- - -
Ar patiko? - Taip.
Ar buvo verta? - Žinoma, taip!
Mums toks dalyvavimas buvo pirmas. Šeimoms, kurios planuos taip pat pirmą kartą tai patirti, rekomenduotume apsilankyti dviese. Ir ne tik dėl to, kad būtų galima drąsiau jaustis, bet svarbiausia dėl bendros naujos patirties, kurios įgijome klausydami gerbiamo kunigo V. Poškaus puikių mokymų ir dalyvaudami bendrose maldose.
Mokymai, malda, galimybė tiesiog pabūti su savimi, dalyvavusių žmonių šypsenos, jauki aplinka ir netgi geras oras bei nuostabi gamta leido naujai apmąstyti asmeninį santykį su Dievu. Patirti, atrasti, pajausti kažką naujo ir svaraus savo viduje, ką žodžiais yra sunku apibūdinti.
Nuoširdžiai dėkingi,
Dalia ir Eligijus K., 2024
- - -
Esu dėkinga Jūratei M. ir jos vyrui, kurie maloniai pavėžėjo į rekolekcijas ir atgal. Labai patiko kunigo paskaita: nenuobodi, su humoru, pateikiant paties išgyventus pavyzdžius su žemaitišku prieskoniu. Supratau ir bandau dabar praktikoje įsisąmoninti, kad net labai uoliam katalikui reikia džiaugsmo! Mes visi gyvenime vadovaujamės asmeninės “gyvenimo patirties” knyga ir Šventuoju Raštu, svarbu atrasti lygsvarą. Gerai supratau, kad nuodėmė yra nuodas (ir niekas kitas mūsų neapnuodija). Svarbu neslapukauti ir atvirai jas pirmiausia sau pripažinti, vėliau išpažinti. Nuodėmės atitolina mus nuo Dievo. Svarbu rasti laiko Jam, ir forma yra tik antraeilis dalykas. Dievas ieško mūsų įvairiais būdais ir neprašo iš mūsų daugiau, negu mes galime.
Tos negailestingos 7 mūsų ydos: rūstumas, pavydas, apsirijimas, tinginystė, gobšumas, gašlumas, puikybė. Pasirodo, visos mane puola, gal tik ne taip rūsčiai. Visada galvojau, kad nesu pavydi, pasirodo, klydau. Teisinga atsvara puikybei – nuolankumas. Jeigu nori padėti žmogui, padėk taip, kaip nori kitas žmogus. Neatleidimas sukelia pyktį. Labai patiko kunigo frazė: “Tikrovė gailestingesnė už vaizduotės marazmą”. Pripažinti, kad mūsų galimybės yra ribotos, - be Dievo mes toli nenueisime. Daug ko mes nepadarome, ne dėl to, kad negalime, o dėl to, kad yra sunku tai atlikti.
Turėjau ir dvasinį pokalbį, kai ką sau išsiaiškinau, pažiūrėjau į savo gyvenimą kitu kampu. Patiko Mišios, kad buvo titrai ir galima buvo giedoti.
Audronė S., 2024
- - -
Garbė Jėzui Kristui!
Važiavau į rekolekcijas iš smalsumo ir norėjau ramybės tiek aplinkoj, tiek širdy.
Penktadienį kilo minčių, ką aš čia darau, nes pirmą sykį atvykę buvo tarsi atskirti: kambariai atskiri, bendruomenė su "naujokais" išvis minimaliai bendravo, tik tarpusavy, tad tikrai jutosi pasimetimas.
Šeštadienį jau buvo įdomiau, mokymai ir ypač popietiniai užsiėmimai, jei galima taip pavadinti, adoracija, dvasiniai pokalbiai, išpažinčių eigos su žvakutėm, giesmės jaunimo buvo tikrai nauja ir paliko didžiulį įspūdį.
Virgilijus nuostabus kunigas, humoras, įdomūs pasakojimai per mokymus, tikrai sukaustydavo dėmesį ir mokymai neprailgdavo.
Tikrai džiaugiuos ten nuvykus.
Jolita Š., 2024
- - -
Svarbiausia neišprotėti.
Tikriausiai neturėjome stipresnių rekolekcijų. Patogu, šilta ir sotu. Lektorius fantastinis, o tas pasisėdėjimas neformaliai šeštadienio naktį iki pusės dviejų - na, kažkas tokio. Ačiū visiems organizatoriams už nuostabų laiką. Ačiū lektoriui už tiek daug paprastos, bet labai naudingos informacijos, kaip paprastai bet efektyviai keisti požiūrį į Ašmano tikėjimą. Tikimės, kada nors tapsime tikrais krikščionimis. Džiaugiamės dalyvavę visas tris dienas.
Aistė ir Benas L., 2024
- - -
Garbė Jėzui Kristui!
Rekolekcijose dalyvavau pirmą kartą. Keista, kad laikydamas save praktikuojančiu kataliku, iki tol apie tai nebuvau girdėjęs. Bet čia jau mano apsileidimas :)
Žodžiu, savaitgalio laukiau su jauduliu, kuris būdingas ruošiantis naujai patirčiai. Tačiau tikrai nemaniau, kad patirsiu tiek daug ir taip stipriai. Kalbant saviugdos terminais, tai buvo pats ypatingiausias edukacinis renginys per visą mano gyvenimą. Tačiau svarbiausia, kad jis buvo absoliučiai holistinis - maksimaliai įtraukiantis kūną, protą ir sielą. Iš arčiau pamačiau mūsų bendruomenę, kuri yra tiesiog nuostabi. Buvo momentų, kai jaudulys gniaužė gerklę. Buvo katarsio momentų. Tikiu, kad buvo momentas, kai susitikau su Juo. Grįžus namo, dar visą vakarą ir visą kitą dieną pilve skraidė drugeliai :)
Jau įvyko pokyčių praktikoje. Tapau daug ramesnis ir pasitikintis dalykais, kurie vyksta aplink mane. O sūnus Motiejus, kuris iki tol tik kaip automatinis šautuvas iškalendavo poterius prieš miegą su tam tikru erzeliu, jau du vakarus iš eilės prašė, kad prieš miegą jam kaip lopšinę paniūniuočiau "Dvasia, Viešpatie, ateik" :) .
Sakau didelį ačiū renginio organizatoriams už puikią programą ir kunigui Virginijui už nerealias paskaitas. Kaip kokybės specialistas, renginį vertinu septyniomis žvaigždutėmis iš penkių!
O tamkart sakau sudiev ir labai laukiu kito susitikimo su Juo :)
Nuoširdžiai Jūsų,
Dainius M., 2024