Danutės liudijimas

Dukra pradėjo ruoštis Pirmajai Šventajai Komunijai, tad man reikėjo lankyti katechezes. Ten buvo viskas gerai ir įdomu: nors visada buvau tikinti, vis tiek atradau labai daug vertingų dalykų. Pavyzdžiui, vieno liudijimu metu išgirdau: "Man Jėzus pasakė..." Tada pagalvojau: "Reikia būti beveik šventam, kad Jėzus su tavimi kalbėtų".

Besibaigiant tiems "Pirmosios Komunijos tėvelių" susitikimams, kunigas paprašė užpildyti anketą: kokios veiklos sritys ar tarnystės mane domintų parapijos bendruomenėje. Aš parašiau: "Visos". Ilgai netruko, ir mane pakvietė į šv. Ignaco Lojolos pratybas. Sutikau nedvejodama, nes norėjau kuo daugiau sužinoti, prisiartinti prie Dievo.

Mes turėjome tarsi vadovėlį - knygą "Eik į savo kambarėlį". Gaudavome užduotis: kiekvieną dieną reikėjo perskaityti skyrelį iš tos knygos, Šventojo Rašto ištrauką, medituoti, kontempliuoti, o vieną kartą per savaitę susitikdavome parapijos namuose ir dalijomės to laikotarpio išgyvenimais. Tų susitikimų dėka atradau savyje kampelį, kur galėjau kalbėtis su Jėzumi. Susitikimai baigėsi kartu su paskutiniu knygos puslapiu, bet tas kambarėlis pasiliko manyje iki šiol.

Jėzus kalbėjosi su manimi, išgirdau, tai buvo nuostabu. Aš ir dabar kiekvieną dieną einu į savo "kambarėlį" ir bendrauju su Jėzumi.

Liudyti vis atsisakydavau, tačiau kartą perskaičiau Šventojo Rašto ištrauką apie liudijimą. Užsimerkiau, o Jėzus man ir sako: "Kodėl neliudiji, ar maža stebuklų padariau tavo gyvenime?" Nuėjau pas kunigą ir pasakiau, kad noriu liudyti.

O Jėzus nepavargsta stebinti mane savo stebuklais. Gerai žinau, kad Dievui nėra neįmanomų dalykų. Tik reikia tikėti, prašyti, bendrauti su Dievu, ir Dievas padarys taip, kaip reikia, nes Jis geriau žino, ko iš tikrųjų mums reikia.

Danutė, 2021