Šlovinimas giesme

Šlovinimas yra tokia malda, kuria žmogus labiausiai betarpiškai pripažįsta, kad Dievas yra Dievas. Dievas šlovinamas dėl Jo paties, garbinamas ne dėl to, ką Jis daro, bet dėl to, kad Jis yra. Dievas yra ir to pakanka, sakė šv. Pranciškus. Kas šlovina Dievą, dalyvauja tyrų širdžių laimėje: pirma negu Jį išvys garbėje, jau Jį myli tikėdamas.

Anot šv. Ignaco Lojolos, žmogus yra sukurtas Dievą, mūsų Viešpatį šlovinti, garbinti, jam tarnauti ir per tai išgelbėti savo sielą. Dievo šlovė reiškiasi visuose dalykuose, kartais žmogišku žvilgsniu nematomuose. Šlovinimas nugali žmogišką baimę, griauna kalėjimo sienas (plg. Apd 16, 25-26). Šlovinimas keičia įvykių prasmę ir padaro daugiau nei mes protu įsivaizduojame, todėl vienas šios maldos tikslų – keisti pasaulį šlovinimo jėga, skelbti pasauliui Jo garbę.