Ignaciškasis dvasingumas

Slaptos vietos, kur surandu Dievą

Savojoje Dievo ieškojimo praktikoje retai kada pastebiu Jį tarsi prožektorių nutviekstą. Dievas linkęs atsiskleisti nuošaliau, slaptesnėse vietelėse. Štai keletas, kurias pastebėjau:

Sutartiniai ženklai

Kai jaučiuosi nusiminusi, netekusi drąsos, einu pasivaikščioti. Tokioje pilkumoje pajuntu švelnų vidinį niuktelėjimą: pakelk akis. Aukštai virš mano rūpesčių, medžio viršūnėje, įsitaisęs baltagalvis erelis, stiprus ir didingas. Tą akimirką pajuntu, tarsi Dievas malšintų mano liūdesį.

Mano mama įžiūri širdeles akmenyse, lapuose ir net tepalo dėmėse prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje. Sako, kad suradusi tas širdis ji jaučia, kaip Dievas sako ją mylįs. 

Daugelis iš mūsų turime tokių sutartinių ženklų. Galbūt tai drugelis, vaivorykštė ar dailus debesis – dalykai, kurie mums primena, kad Dievas yra čia, su mumis, labai asmeniškai.

Garsai

Aš daug rašau apie tylą. Jos trokštu. Vis dėlto patyriau, kad pakvietusi tylą į savo gyvenimą ėmiau atrasti Dievą ne tik tyloje, bet ir garsų skambesy.

Ankstyvą rytą prabundu melstis, kol šeima dar nesukilusi. Ramybėje girdžiu paukščius, bundančius lauke. Įsivaizduoju, kaip jie medžioja kirminus ant mano vejos. Iš miegamojo girdžiu švelnų vyro knarkimą – jis ilsisi po sunkaus naktinio darbo. Netrukus terasoje pabyra lietaus lašai ir tykšta į mano langus. Girdžiu kojų mušamą ritmą į grindinį ir žinau, kad iš rytinio pasibėgiojimo grįžta mano kaimynė. Pagaliau girdžiu, kaip antrame aukšte pradeda busti mano šeima: čirškia žadintuvas, girgžda lovos.

Visi šie garsai pripildo mane gausos. Jie primena Dievo pėdsakus mūsų gyvenime. Juose aš jaučiu Dievo buvimą. Atsiliepiu meile ir dėkingumu.

Namų ruoša

Skalbimas, indai, siurbimas. Šie darbai niekada nesibaigia. Pasibaigus vienam ciklui, pradedame iš naujo. Darbas gali atrodyti vergiškas. Vis dėlto kartais mano mintys sulėtėja, ir šias užduotis atlieku beveik kaip ritualą.

Šv. Teresė Lizjetė sakė, kad jaučia Dievą arčiausiai ne maldos valandomis, o dirbdama kasdienius darbus. Mano anyta užaugino šešis vaikus. Neturėdama daug laiko sau, ji giedodavo psalmes dirbdama namų ruošos darbus, kol namų ruoša tapo malda. Mano sesuo namų ruošą paverčia dėkingumu. Ji sako: “Nešvarūs indai reiškia, kad mes turime maisto ir artimuosius, kuriems jį patiekiame”. 

Kartą mano trimetis sūnus, Mišių metu stebėdamas atnašas ruošiantį kunigą, garsiai tarė: “Tėvas Rajanas gamina vakarienę!” Tada mes juokėmės iš jo paprasto požiūrio, bet tai taip pat buvo tiesa. Namų ruošimas svetingumui, meilei, gailestingumui tampa šventas. Įprastas darbas tampa būdu gyventi ir kvėpuoti Dievo meile.

Parengta pagal IgnatianSprirituality.com

Patarimai gyvenimo piligrimui

Atminkite, kad esame piligrimai, tik praeinantys per gyvenimą. Pradedame kelionę į nežinomybę, kad būtume atviri išgirsti Dievo kvietimą. Dievas yra piligrimas, kuris visada stengiasi mus surasti, net sunkiausiose situacijose. Dievas yra su mumis, net jei nesame su...

Skaityti toliau

Džiaugtis gamta su Dievu

Einu pakrante, kyla saulė, ir mano akys džiaugiasi besikeičiančia šviesa - nuo tamsiai mėlynos ir pilkos aušros iki rausvų, violetinių ir aukso atspalvių. Mano ausys džiaugiasi garsais bangų, dūžtančių į smėlėtą krantą čia pat ir į uolas tolėliau. Paukščiai brazda...

Skaityti toliau

Kelti troškimus į Dievą

Mes, visa žmonija, ilgisi ir trokšta. Visuotinėje kančioje patiriame netikrumą, praradimus, sielvartą ir izoliaciją. Jaučiamės vis labiau nesaugūs. Dažnai mūsų ilgesys ir troškimai susiduria su dvasiniu skurdu, ir mes suprantame, jog esame visiškai priklausomi nuo...

Skaityti toliau

Dvasinė paguoda. Kokia ji?

Kaip atrodo dvasinė paguoda? Ji nebūtinai turi būti stipri ar įspūdinga. Net nedidelis tikėjimo pliūpsnis, vilties žybtelėjimas ar didesnės meilės patyrimas yra paguoda. Dievas mane traukia prie savęs per daugybę įvairiausių patirčių. Rožė. Lankiau savo seserį...

Skaityti toliau

Dar apie dėkingumą

Važiavau namo ir negalėjau nepastebėti, kad Dievas tarsi ketina mane pristabdyti: pirmiausia - autobusas, paskui - šiukšliavežė; galiausiai prieš pat mano nosį užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Kalbu ne apie laiko švaistymą: atpažįstu šį signalą kaip Dievo...

Skaityti toliau

Išminties žodžiai

Kokius išminties žodžius šiandien perduotumėte jaunesniam žmogui? Jei žinotumėte, kad nebeilgai gyvensite, kaip tai pakeistų - ar pakeistų - jūsų perduodamos žinios turinį ir pobūdį? Kokių klaidų, remdamasis savo pavyzdžiu, paragintumėte kitus nekartoti? Jei...

Skaityti toliau

Aštuoni kovos su nepaguoda įrankiai

Nykusis Slėnis Kalifornijoje yra 25 000 ha saugoma pirmykštės gamtos teritorija netoli vienos gražiausių, mano manymu, pasaulio vietų - Tahau ežero. Tokį kontrastą gimtojoje valstijoje laikau savo dvasinio gyvenimo metafora: ką tik buvusi nuostabios vienybės su Dievu...

Skaityti toliau

Ar gebate klausytis?

Klausydamiesi įgauname išminties. Sužinome naujos informacijos, išgirstame patarimų, galime mokytis iš kitų patyrimo: sėkmių ar / ir klaidų. Tačiau neįmanoma klausytis, jei jau esame apsisprendę - nebereikia daugiau informacijos, patys žinome, ką darome, ir nemanome,...

Skaityti toliau

Dėkingumas ir dosnumas

Jei ugdomės dėkingumo nuostatą, išmokstame žvelgti į pasaulį per gausos, o ne stygiaus prizmę. Galiu būti dėkingas už keletą poilsio akimirkų, kurias šiandien turėjau tarp susitikimų. Taip pat lengvai galėčiau piktintis, kad nesiilsėjau tada, kai norėjau, nes šiandien...

Skaityti toliau

Atmerktomis akimis

Matyti Dievą visuose dalykuose - tai iššūkis mūsų suformuotoms sampratoms apie Dievą, pripažįstant, kad jos visada yra ribotos. Mes, žmonės, galvodami padalijame pasaulį į "suvaldomus" gabaliukus; suvokimą, kaip viskas veikia, mes ugdomės remdamiesi tuo, ką sugebame...

Skaityti toliau

Dienos muzika

Vieną rytą išėjau melstis į sodą. Buvo vasara, o ankstyvą rytą mėgstamo medžio paunksmėje būdavo jauku ir tylu. Na, šįkart - ne taip tylu. Įsitaisiau klausytis Dievo, bet, kapsint minutėms, girdėjau viską, išskyrus Jį: policijos sirenas, kaimynų pokalbį, šunų lojimą,...

Skaityti toliau

“Išimtas laikas”

"Malda yra laikas, išimtas iš mūsų dienų linijinės kelionės, ji yra pati giliausia mūsų tikrovė. Kai meldžiamės, einame vidun į mumyse esantį Dievo centrą. Po to vėl išeiname atgal į savo situaciją pasaulyje. Šis judėjimas į centrą ir atgal pagimdo perkeitimo aktą....

Skaityti toliau

Kaip papildyti dvasines atsargas

Kartais dvasiniame gyvenime pasijuntame savotiškai "ištuštėję". Ignaciškasis dvasingumas siūlo daugybę būdų "papildyti atsargas". Bendruomenė Raskite bendrystę tikėjimo bendruomenėje. Šventasis Ignacas patyrė, kad sveikiausias tiek dvasiškai, tiek psichologiškai yra...

Skaityti toliau

Kodėl man patinka ignaciškasis dvasingumas

Kartais ne pro šalį pasitikrinti, kodėl geri dalykai yra geri. Galbūt, turint tokį ar panašų sąrašą, bus lengviau apie ignaciškąjį dvasingumą papasakoti kitiems. Taigi, ignaciškasis dvasingumas man patinka, nes: Veda į tvarią laimę. Kiekvieną rytą pradžiungu vien...

Skaityti toliau

dvasiniai skaitymai

Adventas

Advento kelias

Kalėdų laikas

Eilinis laikas

Gavėnia

Velykos

Ignaciškasis dvasingumas

Knygos

Bendruomenės liudijimai