Ignaciškasis dvasingumas

Nevaržomas džiaugsmas

Prieš kelerius metus popiežius Pranciškus užsiminė nerimaująs dėl kenčiančių nuo keisto negalavimo, kurį šmaikščiai pavadino “laidotuvių veido liga” (la malattia della faccia funereal). Šio susirgimo simptomai – šiurkštumas, arogancija ir grynas pesimizmas. Popiežius pasiūlė ir vaistą: maldingo humoro dozę – šv. Tomo Moro maldą prašant gero virškinimo ir ramaus gyvenimo. Joje yra ir tokios eilutės: “Duok man, Viešpatie, gerą humoro jausmą. Suteik man malonę suprasti pokštą, kad atrasčiau gyvenime šiek tiek džiaugsmo…”

Knygoje apie dvasinį palydėjimą “Šventas klausymas” Margareta Giunter tyrinėja maldos ir žaidimo ryšį. Ji cituoja knygą “Nežinojimo debesis”, kurioje XIV a. autorius šaiposi iš griežtų, nepajudinamų, perdėtai pamaldžių žmonių: “Kartais jų akys atrodo kaip žaizdotos, tuoj galus atiduosiančios avies… Geriau ramus veidas, kukli, sutvardyta laikysena ir džiugus atvirumas”. Po šešių šimtų metų popiežius Pranciškus pakartoja šį patarimą “laidotuvių veido” savininkams: “Apaštalas turi stengtis būti mandagus, ramus, entuziastingas ir džiaugsmingas: perteikti džiaugsmą visur, kur tik eina. Dievo pilna širdis yra laiminga širdis, kuri skleidžia džiaugsmą ir juo užkrečia aplinkinius”.

M. Giunter teigia, kad truputis žaismingumo maldoje mus įžemina ir primena, jog Dievas yra kasdienybėje lygiai taip pat kaip ir dvasinėse aukštumose. Man patinka išdykėliška Tomo Moro maldos pradžia, kur jis prašo Viešpaties gero virškinimo, ir, o taip, kad būtų ką virškinti. Pagalvoju apie savo paauglius sūnus, kurie geraširdiškai šaiposi iš manęs virtuvėje. Jie pakankamai pasitiki mano meile ir, patys mylėdami mane, gali žaismingai juokauti. Dvasinėse pratybose šv. Ignacas ragina mus kalbėtis su Jėzumi kaip su draugu. Ar aš pakankamai myliu Dievą, kad galėčiau geraširdiškai Jį erzinti, kaip mano sūnūs erzina mane? O gal turėčiau klausti savęs, ar esu pakankamai tikra dėl Dievo meilės man, kad rizikuočiau maldoje su Juo juokauti?

Žaidime taip pat yra džiaugsmingo atkaklumo, kuris tikrai nepakenktų mano maldai. Žaidžiančius vaikus būna sunku atitraukti (paklauskite bet kurio trimečio tėvų). Ne todėl, kad jie žino, jog ilgiau yra “geriau”, bet todėl, kad jie apimti čia ir dabar džiaugsmo, nors ir kaip išsipurvintų ar net rizikuotų.

Netoli mano vaikystės namų, parke buvo sūpuoklės. Mėgau vaiskią rudens dieną po pamokų tenai pabėgėti. Vis dar prisimenu džiaugsmą, kai supratau, kaip įsisupti, ir galėjau kilti vis aukščiau viena pati. Jaučiausi, lyg skrisčiau. Buvo svaiginamai rizikinga. Ar neišlėksiu iš sūpynių? O jeigu pakilčiau taip aukštai, kad perskrisčiau virš buomo? Ar galėčiau sustoti nesugadinusi batų noselių? Tokiame žaidime slypi nevaržomas džiaugsmas.

Svarstau: ar noriu maldoje visiškai atsisakyti savęs, atsiduoti tokiam nevaržomam džiaugsmui, gyventi taip neapsakomai mylint Dievą, kad meile užkrėsčiau sutiktus žmones? Popiežius Pranciškus siūlo prašyti tokios malonės.

Tomo Moro malda:

Suteik man, Viešpatie, gerą virškinimą ir taip pat kažką suvirškinimui. Duok man sveiką kūną ir gerą nuotaiką jo išlaikymui. Duok man sielos paprastumo, kad mokėčiau saugoti visa, kas gera ir lengvai neišsigąsčiau pamatęs blogį, bet rasčiau būdą viską sustatyti į vietas. Duok man sielą, kuri nepažįsta nuobodulio, skundų, dūsavimų, dejavimų ir perteklinės įtampos dėl to besipainiojančio po kojomis dalyko, kuris vadinasi “aš”. Duok man, Viešpatie, gerą humoro jausmą. Suteik man malonę suprasti pokštą, kad atrasčiau gyvenime šiek tiek džiaugsmo ir pasidalinčiau juo su kitais. 

Parengta pagal IgnatianSpirituality.com

Patarimai gyvenimo piligrimui

Atminkite, kad esame piligrimai, tik praeinantys per gyvenimą. Pradedame kelionę į nežinomybę, kad būtume atviri išgirsti Dievo kvietimą. Dievas yra piligrimas, kuris visada stengiasi mus surasti, net sunkiausiose situacijose. Dievas yra su mumis, net jei nesame su...

Skaityti toliau

Džiaugtis gamta su Dievu

Einu pakrante, kyla saulė, ir mano akys džiaugiasi besikeičiančia šviesa - nuo tamsiai mėlynos ir pilkos aušros iki rausvų, violetinių ir aukso atspalvių. Mano ausys džiaugiasi garsais bangų, dūžtančių į smėlėtą krantą čia pat ir į uolas tolėliau. Paukščiai brazda...

Skaityti toliau

Kelti troškimus į Dievą

Mes, visa žmonija, ilgisi ir trokšta. Visuotinėje kančioje patiriame netikrumą, praradimus, sielvartą ir izoliaciją. Jaučiamės vis labiau nesaugūs. Dažnai mūsų ilgesys ir troškimai susiduria su dvasiniu skurdu, ir mes suprantame, jog esame visiškai priklausomi nuo...

Skaityti toliau

Dvasinė paguoda. Kokia ji?

Kaip atrodo dvasinė paguoda? Ji nebūtinai turi būti stipri ar įspūdinga. Net nedidelis tikėjimo pliūpsnis, vilties žybtelėjimas ar didesnės meilės patyrimas yra paguoda. Dievas mane traukia prie savęs per daugybę įvairiausių patirčių. Rožė. Lankiau savo seserį...

Skaityti toliau

Dar apie dėkingumą

Važiavau namo ir negalėjau nepastebėti, kad Dievas tarsi ketina mane pristabdyti: pirmiausia - autobusas, paskui - šiukšliavežė; galiausiai prieš pat mano nosį užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Kalbu ne apie laiko švaistymą: atpažįstu šį signalą kaip Dievo...

Skaityti toliau

Išminties žodžiai

Kokius išminties žodžius šiandien perduotumėte jaunesniam žmogui? Jei žinotumėte, kad nebeilgai gyvensite, kaip tai pakeistų - ar pakeistų - jūsų perduodamos žinios turinį ir pobūdį? Kokių klaidų, remdamasis savo pavyzdžiu, paragintumėte kitus nekartoti? Jei...

Skaityti toliau

Aštuoni kovos su nepaguoda įrankiai

Nykusis Slėnis Kalifornijoje yra 25 000 ha saugoma pirmykštės gamtos teritorija netoli vienos gražiausių, mano manymu, pasaulio vietų - Tahau ežero. Tokį kontrastą gimtojoje valstijoje laikau savo dvasinio gyvenimo metafora: ką tik buvusi nuostabios vienybės su Dievu...

Skaityti toliau

Ar gebate klausytis?

Klausydamiesi įgauname išminties. Sužinome naujos informacijos, išgirstame patarimų, galime mokytis iš kitų patyrimo: sėkmių ar / ir klaidų. Tačiau neįmanoma klausytis, jei jau esame apsisprendę - nebereikia daugiau informacijos, patys žinome, ką darome, ir nemanome,...

Skaityti toliau

Dėkingumas ir dosnumas

Jei ugdomės dėkingumo nuostatą, išmokstame žvelgti į pasaulį per gausos, o ne stygiaus prizmę. Galiu būti dėkingas už keletą poilsio akimirkų, kurias šiandien turėjau tarp susitikimų. Taip pat lengvai galėčiau piktintis, kad nesiilsėjau tada, kai norėjau, nes šiandien...

Skaityti toliau

Atmerktomis akimis

Matyti Dievą visuose dalykuose - tai iššūkis mūsų suformuotoms sampratoms apie Dievą, pripažįstant, kad jos visada yra ribotos. Mes, žmonės, galvodami padalijame pasaulį į "suvaldomus" gabaliukus; suvokimą, kaip viskas veikia, mes ugdomės remdamiesi tuo, ką sugebame...

Skaityti toliau

Dienos muzika

Vieną rytą išėjau melstis į sodą. Buvo vasara, o ankstyvą rytą mėgstamo medžio paunksmėje būdavo jauku ir tylu. Na, šįkart - ne taip tylu. Įsitaisiau klausytis Dievo, bet, kapsint minutėms, girdėjau viską, išskyrus Jį: policijos sirenas, kaimynų pokalbį, šunų lojimą,...

Skaityti toliau

“Išimtas laikas”

"Malda yra laikas, išimtas iš mūsų dienų linijinės kelionės, ji yra pati giliausia mūsų tikrovė. Kai meldžiamės, einame vidun į mumyse esantį Dievo centrą. Po to vėl išeiname atgal į savo situaciją pasaulyje. Šis judėjimas į centrą ir atgal pagimdo perkeitimo aktą....

Skaityti toliau

Kaip papildyti dvasines atsargas

Kartais dvasiniame gyvenime pasijuntame savotiškai "ištuštėję". Ignaciškasis dvasingumas siūlo daugybę būdų "papildyti atsargas". Bendruomenė Raskite bendrystę tikėjimo bendruomenėje. Šventasis Ignacas patyrė, kad sveikiausias tiek dvasiškai, tiek psichologiškai yra...

Skaityti toliau

Kodėl man patinka ignaciškasis dvasingumas

Kartais ne pro šalį pasitikrinti, kodėl geri dalykai yra geri. Galbūt, turint tokį ar panašų sąrašą, bus lengviau apie ignaciškąjį dvasingumą papasakoti kitiems. Taigi, ignaciškasis dvasingumas man patinka, nes: Veda į tvarią laimę. Kiekvieną rytą pradžiungu vien...

Skaityti toliau

dvasiniai skaitymai

Adventas

Advento kelias

Kalėdų laikas

Eilinis laikas

Gavėnia

Velykos

Ignaciškasis dvasingumas

Knygos

Bendruomenės liudijimai