Ignaciškasis dvasingumas

Laiškų rašymas

Vakar išsiunčiau penkiolika laiškų, po laišką kiekvienam studentui, ką tik baigusiam mano mokymų kursą. Rašiau norėdamas pakomentuoti baigiamuosius jų darbus ir bendrą akademinę veiklą, taip pat kiekvieno laiško pabaigoje keliomis eilutėmis įvardijau konkrečias dovanas, kuriomis jie pasidalijo su bendramoksliais. Dėkojau studentui, kuris paruošė nepaprastai išsamų žemėlapį virtualiam turui po senovines šventyklas, taip pat ir tam, kurio klausimais ir pastabomis galima remtis, norint pradėti turiningas ir nuotaikingas diskusijas. Pasveikinau studentę, kurios mintys gražiai sužibo gyvuose rašiniuose.

Tikriausiai galėjau parašyti komentarus darbų paraštėse arba leisti kalbėti pažymiams. Galbūt padėkoti galima buvo universiteto koridoriuose, galbūt net kitą semestrą, bet, kaip ir šv. Ignacas, aš esu užkietėjęs laiškų rašytojas. Šv. Ignacas savo tarnystės metu parašė beveik 7000 laiškų ir savo bendražygių Jėzaus draugijoje prašė reguliariai rašyti atsakymus. Ignacas rašė laiškus apie laiškus, ir net šiomis, elektroninių laiškų ir socialinių tinklų dienomis, ne kartą buvau dėkingas už jo tikslius patarimus.

Kodėl laiškai? Ignacas manė, kad “tai, kas būna parašyta, reikia atidžiau išnagrinėti nei tai, kas tik pasakoma; parašytas žodis lieka kaip amžinas liudytojas…” Koridoriuje nuskambėję žodžiai išsisklaidytų ore, tačiau tai, ką atidaviau popieriui, nuolat skelbs, kad džiaugiuosi studento darbu. Taip pat šiek tiek manęs “prilimpa” prie popieriaus, kai apačioje vedžioju inicialus.

Ignacas ragino savo bendražygius jėzuitus rašyti kiekvieną laišką du kartus: redaguojant, kad būtų kuo aiškiau ir nuosekliau – neabejotinai sunki užduotis plunksnakočių ir rašalinių laikais. Kelios akimirkos, paskirtos laiškui perrašyti, man suteikė progą labiau įsigilinti į tai, kas pasakyta (ignaciškasis pakartojimas) ir dar kartą leido dėkingumui perlieti žodžius ir mane.

Ignacas guodė užimtus jėzuitus, kad laiškų į Romą rašymas nėra tik administracinis darbas: “Būkite tikri, kad laikas, kurį praleisite rašydami… bus praleistas Viešpatyje”. Laiškų rašymas užtrunka, perrašymas – antra tiek, tačiau Ignacas man primena, kad tai laikas, praleistas su Dievu.

Taigi rašau laiškus ne tik savo studentams, bet ir draugams bei šeimos nariams, o gautus labai branginu. Rašau, kad aiškiau matyčiau, kaip Dievas veikia mano ir mano mylimųjų gyvenime. Rašau, kad ir siuntėjas, ir gavėjas galėtų patirti ir dar kartą išgyventi Dievo gelmę kiekvienuose mainuose, kiekvienąkart perskaičius iš naujo.

Labai malonu laiškų lavinoje, užvertusioje mano elektroninio pašto dėžutę, pastebėti draugo žinutę. Tačiau nevaržomas džiaugsmas užlieja tikroje pašto dėžutėje atradus brangaus draugo atviruką arba ranka adresuotą voką – laišką nuo vyresniojo sūnaus. 

Štai taip: rasti Dievą pašto dėžutėje. AMDG.

Parengta pagal IgnatianSpirituality.com

Patarimai gyvenimo piligrimui

Atminkite, kad esame piligrimai, tik praeinantys per gyvenimą. Pradedame kelionę į nežinomybę, kad būtume atviri išgirsti Dievo kvietimą. Dievas yra piligrimas, kuris visada stengiasi mus surasti, net sunkiausiose situacijose. Dievas yra su mumis, net jei nesame su...

Skaityti toliau

Džiaugtis gamta su Dievu

Einu pakrante, kyla saulė, ir mano akys džiaugiasi besikeičiančia šviesa - nuo tamsiai mėlynos ir pilkos aušros iki rausvų, violetinių ir aukso atspalvių. Mano ausys džiaugiasi garsais bangų, dūžtančių į smėlėtą krantą čia pat ir į uolas tolėliau. Paukščiai brazda...

Skaityti toliau

Kelti troškimus į Dievą

Mes, visa žmonija, ilgisi ir trokšta. Visuotinėje kančioje patiriame netikrumą, praradimus, sielvartą ir izoliaciją. Jaučiamės vis labiau nesaugūs. Dažnai mūsų ilgesys ir troškimai susiduria su dvasiniu skurdu, ir mes suprantame, jog esame visiškai priklausomi nuo...

Skaityti toliau

Dvasinė paguoda. Kokia ji?

Kaip atrodo dvasinė paguoda? Ji nebūtinai turi būti stipri ar įspūdinga. Net nedidelis tikėjimo pliūpsnis, vilties žybtelėjimas ar didesnės meilės patyrimas yra paguoda. Dievas mane traukia prie savęs per daugybę įvairiausių patirčių. Rožė. Lankiau savo seserį...

Skaityti toliau

Dar apie dėkingumą

Važiavau namo ir negalėjau nepastebėti, kad Dievas tarsi ketina mane pristabdyti: pirmiausia - autobusas, paskui - šiukšliavežė; galiausiai prieš pat mano nosį užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Kalbu ne apie laiko švaistymą: atpažįstu šį signalą kaip Dievo...

Skaityti toliau

Išminties žodžiai

Kokius išminties žodžius šiandien perduotumėte jaunesniam žmogui? Jei žinotumėte, kad nebeilgai gyvensite, kaip tai pakeistų - ar pakeistų - jūsų perduodamos žinios turinį ir pobūdį? Kokių klaidų, remdamasis savo pavyzdžiu, paragintumėte kitus nekartoti? Jei...

Skaityti toliau

Aštuoni kovos su nepaguoda įrankiai

Nykusis Slėnis Kalifornijoje yra 25 000 ha saugoma pirmykštės gamtos teritorija netoli vienos gražiausių, mano manymu, pasaulio vietų - Tahau ežero. Tokį kontrastą gimtojoje valstijoje laikau savo dvasinio gyvenimo metafora: ką tik buvusi nuostabios vienybės su Dievu...

Skaityti toliau

Ar gebate klausytis?

Klausydamiesi įgauname išminties. Sužinome naujos informacijos, išgirstame patarimų, galime mokytis iš kitų patyrimo: sėkmių ar / ir klaidų. Tačiau neįmanoma klausytis, jei jau esame apsisprendę - nebereikia daugiau informacijos, patys žinome, ką darome, ir nemanome,...

Skaityti toliau

Dėkingumas ir dosnumas

Jei ugdomės dėkingumo nuostatą, išmokstame žvelgti į pasaulį per gausos, o ne stygiaus prizmę. Galiu būti dėkingas už keletą poilsio akimirkų, kurias šiandien turėjau tarp susitikimų. Taip pat lengvai galėčiau piktintis, kad nesiilsėjau tada, kai norėjau, nes šiandien...

Skaityti toliau

Atmerktomis akimis

Matyti Dievą visuose dalykuose - tai iššūkis mūsų suformuotoms sampratoms apie Dievą, pripažįstant, kad jos visada yra ribotos. Mes, žmonės, galvodami padalijame pasaulį į "suvaldomus" gabaliukus; suvokimą, kaip viskas veikia, mes ugdomės remdamiesi tuo, ką sugebame...

Skaityti toliau

Dienos muzika

Vieną rytą išėjau melstis į sodą. Buvo vasara, o ankstyvą rytą mėgstamo medžio paunksmėje būdavo jauku ir tylu. Na, šįkart - ne taip tylu. Įsitaisiau klausytis Dievo, bet, kapsint minutėms, girdėjau viską, išskyrus Jį: policijos sirenas, kaimynų pokalbį, šunų lojimą,...

Skaityti toliau

“Išimtas laikas”

"Malda yra laikas, išimtas iš mūsų dienų linijinės kelionės, ji yra pati giliausia mūsų tikrovė. Kai meldžiamės, einame vidun į mumyse esantį Dievo centrą. Po to vėl išeiname atgal į savo situaciją pasaulyje. Šis judėjimas į centrą ir atgal pagimdo perkeitimo aktą....

Skaityti toliau

Kaip papildyti dvasines atsargas

Kartais dvasiniame gyvenime pasijuntame savotiškai "ištuštėję". Ignaciškasis dvasingumas siūlo daugybę būdų "papildyti atsargas". Bendruomenė Raskite bendrystę tikėjimo bendruomenėje. Šventasis Ignacas patyrė, kad sveikiausias tiek dvasiškai, tiek psichologiškai yra...

Skaityti toliau

Kodėl man patinka ignaciškasis dvasingumas

Kartais ne pro šalį pasitikrinti, kodėl geri dalykai yra geri. Galbūt, turint tokį ar panašų sąrašą, bus lengviau apie ignaciškąjį dvasingumą papasakoti kitiems. Taigi, ignaciškasis dvasingumas man patinka, nes: Veda į tvarią laimę. Kiekvieną rytą pradžiungu vien...

Skaityti toliau

dvasiniai skaitymai

Adventas

Advento kelias

Kalėdų laikas

Eilinis laikas

Gavėnia

Velykos

Ignaciškasis dvasingumas

Knygos

Bendruomenės liudijimai