Ignaciškasis dvasingumas

Ko nebematė šventasis Ignacas

Pirmosiomis dvasinio prabudimo dienomis šv. Ignacas savo tikėjimą suvokė tik kaip lojalumo perkėlimą. Buvęs kareivis, prisiekęs ištikimybę karaliui, Ignacas tapo mokiniu, prisiekusiu ištikimybę Kristui. Tačiau, kai Ignacas leido Dievui veikti savo gyvenime, pasikeitė visas jo požiūris.

Į pasaulį šv. Ignacas nebežiūrėjo kaip į vietą, kurioje gyvenama. Jis vis aiškiau matė, kad Dievo meilė, galia ir kūrybiškumas yra visur – ir danguje, nusėtame žvaigždžių, ir ligoto ar vargstančio žmogaus akyse. Kūrinija ne tiesiog egzistuoja; ji kyla iš paties Dievo ir turi tikslą. Dievas sukūrė pasaulį, kuriame žmonės galėtų augti ir klestėti, jei gyventų tinkamame santykyje su Dievu, kūrinija ir vienas kitu.

Šv. Ignacas liovėsi žvelgti į žmones kaip į piktadarius, vertus bausmės: ėmė matyti juose mylimus Dievo vaikus, kuriems reikia gailestingumo ir malonės. Matyti žmones Kristuje – vadinasi, matyti juos kaip asmenis, sukurtus pagal Dievo paveikslą, kaip tuos, kuriuos Dievas jau pasirinko mylėti, gydyti ir atpirkti. Kitaip sakant, krikščionys, labiausiai susitelkę į žmones, “gaunančius tai, ko nusipelnė”, nesupranta esmės. Jėzus žvelgė į žmones pirmiausia su atjauta. Tiesa, Ignacas mokėjo būti griežtas ir negailestingas savo nuodėmėms, tačiau jis suprato, kad gyvenimus keičia Dievo meilės patyrimas – per žmones, gyvenančius pagal Jėzaus pavyzdį.

Šv. Ignacas jau nebematė garbės ir sėkmės kaip pagrindinio tikslo. Būdamas kilmingas, užaugęs tarp galingųjų, gerbiamų ir turtingų, Ignacas gerai žinojo, kaip šios vertybės gali įvilioti žmones į spąstus ir iškreipti jų gyvenimą. Ignacas siekė būti dvasiškai laisvas, kad galėtų patirti džiaugsmą ir pasitenkinimą nepriklausomai nuo to, ar turi pinigų, padėtį, gerą reputaciją. Šventasis priėmė ne gyvenamosios aplinkos, bet Jėzaus vertybes ir troško būti toks pat vargšas, atstumtas ir nuolankus, koks žemiškame gyvenime buvo Jėzus.

Į konkrečius savo asmenybės aspektus – emocijas, kūniškumą, svajones ir troškimus – šv. Ignacas liovėsi žvelgti kaip į dalykus, kuriuos reiktų neigti, ignoruoti ar įveikti. Viena didžiausių šventojo dovanų mums yra jo įžvalga, kad Dievas sukūrė mus su visomis juslėmis ir sielos galiomis, ir kad galime išmokti jomis naudotis, kartu dvasiškai augant ir ugdant įžvalgumą. Užuot mėginę išvengti nemalonių emocijų, galime atnešti jas į maldą ir klausti, ką šie jausmai bando mums pasakyti. Užuot ignoravę troškimus, nes jie, mūsų manymu, nepakankamai “dvasingi”, galime nunešti juos Dievui, pasikalbėti apie tai ir leisti Dievui panaudoti tuos troškimus, kad galiausiai nuvestų mus ten, kur turime būti.

Ignacas nebematė nepritekliaus ir nevilties, tik gausą ir apvaizdą. Jis suvokė, kad Dievo Karalystė šiame pasaulyje tampa tikrove per Kristaus meilę, kuri plinta / sklinda per paprastus žmones. Todėl į kiekvieną dieną jis žvelgė dėkodamas Dievui už dovanas ir su viltimi sulaukti Dievo pagalbos. Ignacas tikėjo, kad tikrai Kristuje visa atnaujinama. Dėl to jis garsėjo džiaugsmingumu ir dėkingumu.

Šiandien, kai minime šventąjį Ignacą, galime klausti: kaip pasikeitė mano regėjimas dėl Jėzaus?

Parengta pagal IgnatianSpirituality.com

Patarimai gyvenimo piligrimui

Atminkite, kad esame piligrimai, tik praeinantys per gyvenimą. Pradedame kelionę į nežinomybę, kad būtume atviri išgirsti Dievo kvietimą. Dievas yra piligrimas, kuris visada stengiasi mus surasti, net sunkiausiose situacijose. Dievas yra su mumis, net jei nesame su...

Skaityti toliau

Džiaugtis gamta su Dievu

Einu pakrante, kyla saulė, ir mano akys džiaugiasi besikeičiančia šviesa - nuo tamsiai mėlynos ir pilkos aušros iki rausvų, violetinių ir aukso atspalvių. Mano ausys džiaugiasi garsais bangų, dūžtančių į smėlėtą krantą čia pat ir į uolas tolėliau. Paukščiai brazda...

Skaityti toliau

Kelti troškimus į Dievą

Mes, visa žmonija, ilgisi ir trokšta. Visuotinėje kančioje patiriame netikrumą, praradimus, sielvartą ir izoliaciją. Jaučiamės vis labiau nesaugūs. Dažnai mūsų ilgesys ir troškimai susiduria su dvasiniu skurdu, ir mes suprantame, jog esame visiškai priklausomi nuo...

Skaityti toliau

Dvasinė paguoda. Kokia ji?

Kaip atrodo dvasinė paguoda? Ji nebūtinai turi būti stipri ar įspūdinga. Net nedidelis tikėjimo pliūpsnis, vilties žybtelėjimas ar didesnės meilės patyrimas yra paguoda. Dievas mane traukia prie savęs per daugybę įvairiausių patirčių. Rožė. Lankiau savo seserį...

Skaityti toliau

Dar apie dėkingumą

Važiavau namo ir negalėjau nepastebėti, kad Dievas tarsi ketina mane pristabdyti: pirmiausia - autobusas, paskui - šiukšliavežė; galiausiai prieš pat mano nosį užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Kalbu ne apie laiko švaistymą: atpažįstu šį signalą kaip Dievo...

Skaityti toliau

Išminties žodžiai

Kokius išminties žodžius šiandien perduotumėte jaunesniam žmogui? Jei žinotumėte, kad nebeilgai gyvensite, kaip tai pakeistų - ar pakeistų - jūsų perduodamos žinios turinį ir pobūdį? Kokių klaidų, remdamasis savo pavyzdžiu, paragintumėte kitus nekartoti? Jei...

Skaityti toliau

Aštuoni kovos su nepaguoda įrankiai

Nykusis Slėnis Kalifornijoje yra 25 000 ha saugoma pirmykštės gamtos teritorija netoli vienos gražiausių, mano manymu, pasaulio vietų - Tahau ežero. Tokį kontrastą gimtojoje valstijoje laikau savo dvasinio gyvenimo metafora: ką tik buvusi nuostabios vienybės su Dievu...

Skaityti toliau

Ar gebate klausytis?

Klausydamiesi įgauname išminties. Sužinome naujos informacijos, išgirstame patarimų, galime mokytis iš kitų patyrimo: sėkmių ar / ir klaidų. Tačiau neįmanoma klausytis, jei jau esame apsisprendę - nebereikia daugiau informacijos, patys žinome, ką darome, ir nemanome,...

Skaityti toliau

Dėkingumas ir dosnumas

Jei ugdomės dėkingumo nuostatą, išmokstame žvelgti į pasaulį per gausos, o ne stygiaus prizmę. Galiu būti dėkingas už keletą poilsio akimirkų, kurias šiandien turėjau tarp susitikimų. Taip pat lengvai galėčiau piktintis, kad nesiilsėjau tada, kai norėjau, nes šiandien...

Skaityti toliau

Atmerktomis akimis

Matyti Dievą visuose dalykuose - tai iššūkis mūsų suformuotoms sampratoms apie Dievą, pripažįstant, kad jos visada yra ribotos. Mes, žmonės, galvodami padalijame pasaulį į "suvaldomus" gabaliukus; suvokimą, kaip viskas veikia, mes ugdomės remdamiesi tuo, ką sugebame...

Skaityti toliau

Dienos muzika

Vieną rytą išėjau melstis į sodą. Buvo vasara, o ankstyvą rytą mėgstamo medžio paunksmėje būdavo jauku ir tylu. Na, šįkart - ne taip tylu. Įsitaisiau klausytis Dievo, bet, kapsint minutėms, girdėjau viską, išskyrus Jį: policijos sirenas, kaimynų pokalbį, šunų lojimą,...

Skaityti toliau

“Išimtas laikas”

"Malda yra laikas, išimtas iš mūsų dienų linijinės kelionės, ji yra pati giliausia mūsų tikrovė. Kai meldžiamės, einame vidun į mumyse esantį Dievo centrą. Po to vėl išeiname atgal į savo situaciją pasaulyje. Šis judėjimas į centrą ir atgal pagimdo perkeitimo aktą....

Skaityti toliau

Kaip papildyti dvasines atsargas

Kartais dvasiniame gyvenime pasijuntame savotiškai "ištuštėję". Ignaciškasis dvasingumas siūlo daugybę būdų "papildyti atsargas". Bendruomenė Raskite bendrystę tikėjimo bendruomenėje. Šventasis Ignacas patyrė, kad sveikiausias tiek dvasiškai, tiek psichologiškai yra...

Skaityti toliau

Kodėl man patinka ignaciškasis dvasingumas

Kartais ne pro šalį pasitikrinti, kodėl geri dalykai yra geri. Galbūt, turint tokį ar panašų sąrašą, bus lengviau apie ignaciškąjį dvasingumą papasakoti kitiems. Taigi, ignaciškasis dvasingumas man patinka, nes: Veda į tvarią laimę. Kiekvieną rytą pradžiungu vien...

Skaityti toliau

dvasiniai skaitymai

Adventas

Advento kelias

Kalėdų laikas

Eilinis laikas

Gavėnia

Velykos

Ignaciškasis dvasingumas

Knygos

Bendruomenės liudijimai