Ignaciškasis dvasingumas

Kelti troškimus į Dievą

Mes, visa žmonija, ilgisi ir trokšta. Visuotinėje kančioje patiriame netikrumą, praradimus, sielvartą ir izoliaciją. Jaučiamės vis labiau nesaugūs. Dažnai mūsų ilgesys ir troškimai susiduria su dvasiniu skurdu, ir mes suprantame, jog esame visiškai priklausomi nuo Dievo. Būtent tokiomis akimirkomis, kai jaučiamės bejėgiai pakeisti savo situaciją, imame šauktis, kad kas nors mums padėtų, desperatiškai trokšdami, kad tamsoje sušvistų šviesa.

Kviečiu, ne, aš raginu nukreipti savo ilgesį į Dievą. Šaukdamiesi Dievo, mes leidžiame Jam patekti į mūsų tamsą ir sutikti mus mūsų skurde.

Visais laikais tamsoje žmonės šaukiasi Dievo ir kriepia savo troškimus į Jį. 2016 m. gruodžio 28 d. bendrojoje audiencijoje popiežius Pranciškus priminė, kad neviltyje Abraomas skundėsi Viešpačiui. Abraomas šaukėsi Dievo nakties tamsoje, išsekęs nuo kelionės ir svarstydamas, kada bus įvykdytas pažadas, kada Sara pagimdys Dievo žadėtąjį sūnų. Nors pavargęs, nusivylęs ir vienas, Abraomas atsigręžė ir kreipėsi į Dievą. Matome, kad ir kiti Šventojo Rašto žmonės šaukiasi Dievo varge, pavyzdžiui, Elijas, atsisėdęs po kadagiu, maldavo Dievo pasiimti jo gyvybę (1 Kar 19, 4) arba Jobas verkė: “Tavęs šaukiuosi, bet Tu manes neišklausai” (Job 30, 20).

Evangelijose taip pat sutinkame žmones, kurie šaukiasi Jėzaus ir išsako Jam savo troškimus. Žmogus su padžiūvusia ranka ištiesia ją Jėzui, trokšdamas pasveikti (Mk 3, 1-6). Kraujoplūdžiu serganti moteris, siekdama paliesti Jėzaus apsiausto kraštelį, nukreipia savo troškimą į išgijimo šaltinį (Mk 5, 25-34). Bartimėjus, kurį Jėzus sutinka Jericho kelyje, šaukia: “Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!” (Mk 10, 47).

Didžiausias troškimo, ilgesio kreipimo į Dievą pavyzdys yra pats Jėzus, Alyvų sode ir ant kryžiaus. Sode girdime Jėzų maldaujant Tėvą, kad taurė Jį aplenktų. Ant kryžiaus plyštanti skausmu Jėzaus širdis šaukia Dievui: “Kodėl mane apleidai?”

Šaukdamiesi Dievo pakviečiame Dievą į mūsų kančias. Tamsą, su kuria susiduriame, Jis paverčia šviesos šaltiniu. Dievas rūpinasi mumis kai kenčiame ir toje kančioje mus susitinka. Nors į mūsų maldas gali nebūti atsakoma taip, kaip mes tikimės arba trokštame, Dievas suteikia mums tai, kas reikalinga, kad galėtume susidurti su tuo, kas su mumis vyksta, lygiai taip, kaip Dievas davė Jėzui tai, ko Jam reikėjo, kad ištvertų kančią ir mirtį. Mums gali būti suteikta išmintis, kaip apsisaugoti, paguoda vienatvėje ar sielvarte, galbūt ištvermė išbandymuose ar nepaaiškinama ramybė, primenanti, kad Dievas yra su mumis. Mums taip pat gali būti suteikta aiškumo, kaip teisingai elgtis toliau. 

“Kartais mūsų vienintelis pasirinkimas yra žiūrėti į žvaigždes ir pasitikėti Dievu”, – sako popiežius Pranciškus. Beje, Abraomas taip ir padarė. Eikime pas Dievą su visais savo troškimais. Šaukimės Jo. Tegul šis šauksmas atveria mūsų širdis Dievui tokiais būdais, kokių negalime įsivaizduoti, kad Šventoji Dvasia galėtų įlieti į mus malonės ir įkvėpti mūsų veiksmus šiuo sunkiu metu. 

Parengta pagal IgnatianSpirituality.com

Patarimai gyvenimo piligrimui

Atminkite, kad esame piligrimai, tik praeinantys per gyvenimą. Pradedame kelionę į nežinomybę, kad būtume atviri išgirsti Dievo kvietimą. Dievas yra piligrimas, kuris visada stengiasi mus surasti, net sunkiausiose situacijose. Dievas yra su mumis, net jei nesame su...

Skaityti toliau

Džiaugtis gamta su Dievu

Einu pakrante, kyla saulė, ir mano akys džiaugiasi besikeičiančia šviesa - nuo tamsiai mėlynos ir pilkos aušros iki rausvų, violetinių ir aukso atspalvių. Mano ausys džiaugiasi garsais bangų, dūžtančių į smėlėtą krantą čia pat ir į uolas tolėliau. Paukščiai brazda...

Skaityti toliau

Dvasinė paguoda. Kokia ji?

Kaip atrodo dvasinė paguoda? Ji nebūtinai turi būti stipri ar įspūdinga. Net nedidelis tikėjimo pliūpsnis, vilties žybtelėjimas ar didesnės meilės patyrimas yra paguoda. Dievas mane traukia prie savęs per daugybę įvairiausių patirčių. Rožė. Lankiau savo seserį...

Skaityti toliau

Dar apie dėkingumą

Važiavau namo ir negalėjau nepastebėti, kad Dievas tarsi ketina mane pristabdyti: pirmiausia - autobusas, paskui - šiukšliavežė; galiausiai prieš pat mano nosį užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Kalbu ne apie laiko švaistymą: atpažįstu šį signalą kaip Dievo...

Skaityti toliau

Išminties žodžiai

Kokius išminties žodžius šiandien perduotumėte jaunesniam žmogui? Jei žinotumėte, kad nebeilgai gyvensite, kaip tai pakeistų - ar pakeistų - jūsų perduodamos žinios turinį ir pobūdį? Kokių klaidų, remdamasis savo pavyzdžiu, paragintumėte kitus nekartoti? Jei...

Skaityti toliau

Aštuoni kovos su nepaguoda įrankiai

Nykusis Slėnis Kalifornijoje yra 25 000 ha saugoma pirmykštės gamtos teritorija netoli vienos gražiausių, mano manymu, pasaulio vietų - Tahau ežero. Tokį kontrastą gimtojoje valstijoje laikau savo dvasinio gyvenimo metafora: ką tik buvusi nuostabios vienybės su Dievu...

Skaityti toliau

Ar gebate klausytis?

Klausydamiesi įgauname išminties. Sužinome naujos informacijos, išgirstame patarimų, galime mokytis iš kitų patyrimo: sėkmių ar / ir klaidų. Tačiau neįmanoma klausytis, jei jau esame apsisprendę - nebereikia daugiau informacijos, patys žinome, ką darome, ir nemanome,...

Skaityti toliau

Dėkingumas ir dosnumas

Jei ugdomės dėkingumo nuostatą, išmokstame žvelgti į pasaulį per gausos, o ne stygiaus prizmę. Galiu būti dėkingas už keletą poilsio akimirkų, kurias šiandien turėjau tarp susitikimų. Taip pat lengvai galėčiau piktintis, kad nesiilsėjau tada, kai norėjau, nes šiandien...

Skaityti toliau

Atmerktomis akimis

Matyti Dievą visuose dalykuose - tai iššūkis mūsų suformuotoms sampratoms apie Dievą, pripažįstant, kad jos visada yra ribotos. Mes, žmonės, galvodami padalijame pasaulį į "suvaldomus" gabaliukus; suvokimą, kaip viskas veikia, mes ugdomės remdamiesi tuo, ką sugebame...

Skaityti toliau

Dienos muzika

Vieną rytą išėjau melstis į sodą. Buvo vasara, o ankstyvą rytą mėgstamo medžio paunksmėje būdavo jauku ir tylu. Na, šįkart - ne taip tylu. Įsitaisiau klausytis Dievo, bet, kapsint minutėms, girdėjau viską, išskyrus Jį: policijos sirenas, kaimynų pokalbį, šunų lojimą,...

Skaityti toliau

“Išimtas laikas”

"Malda yra laikas, išimtas iš mūsų dienų linijinės kelionės, ji yra pati giliausia mūsų tikrovė. Kai meldžiamės, einame vidun į mumyse esantį Dievo centrą. Po to vėl išeiname atgal į savo situaciją pasaulyje. Šis judėjimas į centrą ir atgal pagimdo perkeitimo aktą....

Skaityti toliau

Kaip papildyti dvasines atsargas

Kartais dvasiniame gyvenime pasijuntame savotiškai "ištuštėję". Ignaciškasis dvasingumas siūlo daugybę būdų "papildyti atsargas". Bendruomenė Raskite bendrystę tikėjimo bendruomenėje. Šventasis Ignacas patyrė, kad sveikiausias tiek dvasiškai, tiek psichologiškai yra...

Skaityti toliau

Kodėl man patinka ignaciškasis dvasingumas

Kartais ne pro šalį pasitikrinti, kodėl geri dalykai yra geri. Galbūt, turint tokį ar panašų sąrašą, bus lengviau apie ignaciškąjį dvasingumą papasakoti kitiems. Taigi, ignaciškasis dvasingumas man patinka, nes: Veda į tvarią laimę. Kiekvieną rytą pradžiungu vien...

Skaityti toliau

Nuobodulys ir sausra maldoje

Mūsų santykis su Dievu maldoje turi tam tikrą ritmą. Būna aukštumų ir nuosmukių, tačiau ateina ir "eilinis", paprastas laikas. Iš tikrųjų, didžioji gyvenimo dalis yra gana paprasta. Tačiau maldos gyvenime šį įprastą laiką esame linkę greitai nuvertinti. "Nieko...

Skaityti toliau

dvasiniai skaitymai

Adventas

Advento kelias

Kalėdų laikas

Eilinis laikas

Gavėnia

Velykos

Ignaciškasis dvasingumas

Knygos

Bendruomenės liudijimai