Ignaciškasis dvasingumas

Dvasinė paguoda. Kokia ji?

Kaip atrodo dvasinė paguoda? Ji nebūtinai turi būti stipri ar įspūdinga. Net nedidelis tikėjimo pliūpsnis, vilties žybtelėjimas ar didesnės meilės patyrimas yra paguoda. Dievas mane traukia prie savęs per daugybę įvairiausių patirčių.

Rožė. Lankiau savo seserį vienuolę. Kaip tik buvo mano gimtadienis ir pasitaikė proga nakvoti svečių kambaryje. Kažkas ant stalelio buvo pastatęs vazą su rausvu rožės pumpuru iš vienuolyno sodo. Mane sužavėjo ir nudžiugino šis dar nebeišsiskleidęs, neišryškėjęs grožis. Pajutau dėkingumą Kūrėjui. Staiga pagalvojau apie savo globėją, mylimą šventąją Teresėlę, Mažąją Gėlelę, kuri po mirties pažadėjo atsiųsti rožių lietų. Sutapimas? Tik ne man.

Meilė. Atsisveikinant sesuo įteikė prisiminimų knygą apie mūsų motiną, mirusią jau prieš dvidešimt metų. Matant motinos rašyseną, skaitant pažįstamas, bet pamirštas istorijas, mama atgijo. Čia buvo ir mamos sudarytas sąrašas, kuriame išvardyti visi giminaičiai, pakrikštyti su dabar jau daugiau nei šimto metų senumo šeimos krikšto marškinėliais. Iš tikrųjų išgyvenau šventųjų bendravimą. Meilės jausmas mane pakylėjo.

Citata. Prieš miegą skaičiau Brene Brown “Netobulumo dovanas”. Viena eilutė tiesiog pakirto kojas: “Daugelis perfekcionistų vaikystėje būdavo giriami už įvairius pasiekimus…” Kaip pirštu į akį. Tai “žalingas požiūris: aš esu tai, ką nuveikiu…” Paguoda nebuvo lengva, nes girdėjau, kaip Dievas kviečia į atsivertimą. Dėl šios citatos pajutau viltį ir patikėjau, kad galiu augti laisvėje.

Užrašai. Persirašiau minėtą citatą į savo dienoraštį, ir pajutau raginimą dar kartą melstis dėl jo reikšmės. Taip pat turiu padėkos dienoraštį, kuris yra paguodos šaltinis. Kiekvieną vakarą būtinai parašau tris dalykus, už kuriuos esu dėkinga. Peržiūrėdama visada šypsausi. Dievas myli. Aš dėkoju.

Atradimas. Citata, užrašai ir malda atvedė prie naujos paguodos dėl savęs pažinimo: esu priklausoma nuo pasiekimų. Piktasis atkreipia tai prieš mane sakydamas: “Žinau, ką darysiu: siūlysiu tau daryti per daug – kalnus dalykų – ir visi jie geri – ko niekada, niekaip nepadarytum. Tuomet, kai padarai ką nors gero, aš sakau: “Bet pažvelk į tai, ko dar nepadarei!” Ir tada jautiesi blogai ir save plaki.” Dievas niekada su manimi taip nesielgs. Dievas yra švelnus. Laikas nėra priešas; laikas yra Dievo dovana. Dievo užduočių sąrašas yra lengvas jungas, lengva našta: meilė.

Jūra. Aplankiau seserį, ir neilgai trukus mudu su vyru leidomės į šešių valandų kelionę aplankyti anūkų, kurie gyvena prie vandenyno. Kodėl prie jūros – vandenyno jaučiuosi tokia mylima? Tokia nereikšminga kūrinijos mastu, tačiau vis dėlto svarbi, vertinama ir puoselėjama? Aš pasinaudojau proga nieko nenuveikti.

Vaikas. Mudu su vyru stebėjome, kaip aštuonerių ir dešimties metų mūsų anūkės šoka ant smėlio. Kitą dieną dalyvavome anūkės Pirmosios Komunijos šventėje. Mergaitė segėjo nuometą, kuriuo buvau pasipuošusi aš ir kurį dėvėjo jos motina bei dar dvidešimt giminaičių. Mano anūkė aistringai giedojo Gloria. Jaučiau meilės antplūdį ir tikėjimo tęstinumą. Už parapijos salės žydinčios rožės pažadino prisiminimus apie mano tėtį, kuris mėgo sodininkauti.

Atsiminimai. Kai man buvo treji, sode įsipainiojau į rožių krūmą ir baisiai susibraižiau. Tėtis išrovė visas mūsų rožes ir vėl jų pasodino mano vestuvių dieną. Kada tik tai prisimenu, mane užplūsta ir atgaivina meilė. Ir štai aš stebiu, kaip mano anūkė švenčia Pirmąją Komuniją savo parapijos rožyne.

Parengta pagal IgnatainSpirituality.com

Patarimai gyvenimo piligrimui

Atminkite, kad esame piligrimai, tik praeinantys per gyvenimą. Pradedame kelionę į nežinomybę, kad būtume atviri išgirsti Dievo kvietimą. Dievas yra piligrimas, kuris visada stengiasi mus surasti, net sunkiausiose situacijose. Dievas yra su mumis, net jei nesame su...

Skaityti toliau

Džiaugtis gamta su Dievu

Einu pakrante, kyla saulė, ir mano akys džiaugiasi besikeičiančia šviesa - nuo tamsiai mėlynos ir pilkos aušros iki rausvų, violetinių ir aukso atspalvių. Mano ausys džiaugiasi garsais bangų, dūžtančių į smėlėtą krantą čia pat ir į uolas tolėliau. Paukščiai brazda...

Skaityti toliau

Kelti troškimus į Dievą

Mes, visa žmonija, ilgisi ir trokšta. Visuotinėje kančioje patiriame netikrumą, praradimus, sielvartą ir izoliaciją. Jaučiamės vis labiau nesaugūs. Dažnai mūsų ilgesys ir troškimai susiduria su dvasiniu skurdu, ir mes suprantame, jog esame visiškai priklausomi nuo...

Skaityti toliau

Dar apie dėkingumą

Važiavau namo ir negalėjau nepastebėti, kad Dievas tarsi ketina mane pristabdyti: pirmiausia - autobusas, paskui - šiukšliavežė; galiausiai prieš pat mano nosį užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Kalbu ne apie laiko švaistymą: atpažįstu šį signalą kaip Dievo...

Skaityti toliau

Išminties žodžiai

Kokius išminties žodžius šiandien perduotumėte jaunesniam žmogui? Jei žinotumėte, kad nebeilgai gyvensite, kaip tai pakeistų - ar pakeistų - jūsų perduodamos žinios turinį ir pobūdį? Kokių klaidų, remdamasis savo pavyzdžiu, paragintumėte kitus nekartoti? Jei...

Skaityti toliau

Aštuoni kovos su nepaguoda įrankiai

Nykusis Slėnis Kalifornijoje yra 25 000 ha saugoma pirmykštės gamtos teritorija netoli vienos gražiausių, mano manymu, pasaulio vietų - Tahau ežero. Tokį kontrastą gimtojoje valstijoje laikau savo dvasinio gyvenimo metafora: ką tik buvusi nuostabios vienybės su Dievu...

Skaityti toliau

Ar gebate klausytis?

Klausydamiesi įgauname išminties. Sužinome naujos informacijos, išgirstame patarimų, galime mokytis iš kitų patyrimo: sėkmių ar / ir klaidų. Tačiau neįmanoma klausytis, jei jau esame apsisprendę - nebereikia daugiau informacijos, patys žinome, ką darome, ir nemanome,...

Skaityti toliau

Dėkingumas ir dosnumas

Jei ugdomės dėkingumo nuostatą, išmokstame žvelgti į pasaulį per gausos, o ne stygiaus prizmę. Galiu būti dėkingas už keletą poilsio akimirkų, kurias šiandien turėjau tarp susitikimų. Taip pat lengvai galėčiau piktintis, kad nesiilsėjau tada, kai norėjau, nes šiandien...

Skaityti toliau

Atmerktomis akimis

Matyti Dievą visuose dalykuose - tai iššūkis mūsų suformuotoms sampratoms apie Dievą, pripažįstant, kad jos visada yra ribotos. Mes, žmonės, galvodami padalijame pasaulį į "suvaldomus" gabaliukus; suvokimą, kaip viskas veikia, mes ugdomės remdamiesi tuo, ką sugebame...

Skaityti toliau

Dienos muzika

Vieną rytą išėjau melstis į sodą. Buvo vasara, o ankstyvą rytą mėgstamo medžio paunksmėje būdavo jauku ir tylu. Na, šįkart - ne taip tylu. Įsitaisiau klausytis Dievo, bet, kapsint minutėms, girdėjau viską, išskyrus Jį: policijos sirenas, kaimynų pokalbį, šunų lojimą,...

Skaityti toliau

“Išimtas laikas”

"Malda yra laikas, išimtas iš mūsų dienų linijinės kelionės, ji yra pati giliausia mūsų tikrovė. Kai meldžiamės, einame vidun į mumyse esantį Dievo centrą. Po to vėl išeiname atgal į savo situaciją pasaulyje. Šis judėjimas į centrą ir atgal pagimdo perkeitimo aktą....

Skaityti toliau

Kaip papildyti dvasines atsargas

Kartais dvasiniame gyvenime pasijuntame savotiškai "ištuštėję". Ignaciškasis dvasingumas siūlo daugybę būdų "papildyti atsargas". Bendruomenė Raskite bendrystę tikėjimo bendruomenėje. Šventasis Ignacas patyrė, kad sveikiausias tiek dvasiškai, tiek psichologiškai yra...

Skaityti toliau

Kodėl man patinka ignaciškasis dvasingumas

Kartais ne pro šalį pasitikrinti, kodėl geri dalykai yra geri. Galbūt, turint tokį ar panašų sąrašą, bus lengviau apie ignaciškąjį dvasingumą papasakoti kitiems. Taigi, ignaciškasis dvasingumas man patinka, nes: Veda į tvarią laimę. Kiekvieną rytą pradžiungu vien...

Skaityti toliau

Nuobodulys ir sausra maldoje

Mūsų santykis su Dievu maldoje turi tam tikrą ritmą. Būna aukštumų ir nuosmukių, tačiau ateina ir "eilinis", paprastas laikas. Iš tikrųjų, didžioji gyvenimo dalis yra gana paprasta. Tačiau maldos gyvenime šį įprastą laiką esame linkę greitai nuvertinti. "Nieko...

Skaityti toliau

dvasiniai skaitymai

Adventas

Advento kelias

Kalėdų laikas

Eilinis laikas

Gavėnia

Velykos

Ignaciškasis dvasingumas

Knygos

Bendruomenės liudijimai