Ignaciškasis dvasingumas

Duoti neskaičiuojant

Mano širdis visada suspurda ties maldos eilute “duoti neskaičiuojant”: jei esu nuoširdi sau, žinau, kad visada skaičiuoju. Kartais nesąmoningai, bet mano galvoje įsižiebia klausimai: “Ar kitiems to reikia? Ar man to reikia? Ar man tai pravers vėliau? Ar tikrai verta? Ar neatrodysiu kvailai? Ką pagalvos kiti?”

Suprantu, kad ne šito Dievas iš manęs prašo.

Prisimenu buvusią kaimynę, kuri rytais mėgaudavosi dūmeliu mūsiškio apleisto daugiabučio antrojo aukšto balkone. Pamenu, tąkart išaušo pirmas šerkšnotas žiemos rytas, toks, kuris užklumpa netikėtai. Kaimynai, vėluodami į darbą, gramdė ledą nuo priekinių stiklų, o vaikai ėjo į mokyklą slidžiu šaligatviu žemėliau.

Manąją rytinės kavos tylą nutraukė garsus riktelėjimas: “Kokį dydį nešioja tavo dukra?” Kaimynė iš antro aukšto šaukė moteriai, vedančiai vaiką į mokyklą.  Šioji apstulbusi apsižvalgė. “Taip, tavęs klausiu!” Mano kaimynė atkreipė dėmesį, kad moteris ir mergaitė, kurią ji laikė už rankos, dreba su plonais megztukais. “Kokį dydį nešioja tavo dukra?” Kaimynė pakartojo klausimą, ir buvo akivaizdu, kad moterys viena kitos nepažįsta.

“Tiksliai nežinau, – atsiliepė iš apačios. – Turbūt šeštą.”

“Palauk!” – šūktelėjo kaimynė, numetė cigaretę ir pro stumdomas stiklines duris grįžo į savo butą. Girdėjau, kaip dunda laiptais ir atsiranda priešais moterį su mergaite, kurios stebėtinai liko laukti. Stebėjau, kaip mano kaimynė išlankstė raudoną dygsniuotą striukę, šiek tiek didesnę nei dydis jos dukros, kurią mačiau žaidžiančią daugiabučio koridoriuose. Moterys persimetė keliais žodžiais. Mano kaimynė numojo ranka ir užmetė striukę ant mergaitės. Motina pažvelgė į vaiką, įsivaizdavau, primindama padėkoti. Mergaitė pakėlė akis, atsitiesė ir nusišypsojo. Moteris apkabino mano kaimynę, o šioji patapšnojo moters nugarą ir mostu palydėjusi abi eiti, užlipo atgal į savo butą.

Grįžusi į balkoną kaimynė prisidegė kitą cigaretę ir sėdėjo taip, lyg nieko nebūtų nutikę. Ji nepaisė, ar kas nors regėjo jos poelgį. Negriebė telefono, kad paskambinusi pasipasakotų draugei. Stebėjau, kaip ji nuima kelis pūkelius nuo švarko ir iškvepia dūmus į ryto rūką.

Žinojau, kad ji yra vieniša motina, auginanti du vaikus, kurių vienam po kelių mėnesių striukė būtų kaip tik. Žinojau, kad ji kovoja daugelyje savo gyvenimo sričių, bet ne taip, kaip aš kovojau. Kitaip nei aš, ji davė greitai, lengvai. Ji nesijaudino, ar neatrodo kvaila iš balkono rėkti nepažįstamam žmogui. Ji turėjo kuo pasidalinti, todėl ir pasidalino.

Viešpatie, išmokyk mane duoti neskaičiuojant.

Parengta pagal IgnatianSpirituality.com 

Šventojo Ignaco malda

O Amžinasis Žodi, Viengimi Dievo Sūnau, išmokyk mane būti kilniaširdžiu.  Išmokyk mane Tau tarnauti, kaip esi vertas: duoti neskaičiuojant, kovoti nepaisant žaizdų, darbuotis, neieškant poilsio, pasišvęsti nelaukiant jokio kito atlyginimo – tik žinoti, kad vykdau Tavo šventą ir dievišką valią. Amen.

Džiaugtis gamta su Dievu

Einu pakrante, kyla saulė, ir mano akys džiaugiasi besikeičiančia šviesa - nuo tamsiai mėlynos ir pilkos aušros iki rausvų, violetinių ir aukso atspalvių. Mano ausys džiaugiasi garsais bangų, dūžtančių į smėlėtą krantą čia pat ir į uolas tolėliau. Paukščiai brazda...

Skaityti toliau

Kelti troškimus į Dievą

Mes, visa žmonija, ilgisi ir trokšta. Visuotinėje kančioje patiriame netikrumą, praradimus, sielvartą ir izoliaciją. Jaučiamės vis labiau nesaugūs. Dažnai mūsų ilgesys ir troškimai susiduria su dvasiniu skurdu, ir mes suprantame, jog esame visiškai priklausomi nuo...

Skaityti toliau

Dvasinė paguoda. Kokia ji?

Kaip atrodo dvasinė paguoda? Ji nebūtinai turi būti stipri ar įspūdinga. Net nedidelis tikėjimo pliūpsnis, vilties žybtelėjimas ar didesnės meilės patyrimas yra paguoda. Dievas mane traukia prie savęs per daugybę įvairiausių patirčių. Rožė. Lankiau savo seserį...

Skaityti toliau

Dar apie dėkingumą

Važiavau namo ir negalėjau nepastebėti, kad Dievas tarsi ketina mane pristabdyti: pirmiausia - autobusas, paskui - šiukšliavežė; galiausiai prieš pat mano nosį užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Kalbu ne apie laiko švaistymą: atpažįstu šį signalą kaip Dievo...

Skaityti toliau

Išminties žodžiai

Kokius išminties žodžius šiandien perduotumėte jaunesniam žmogui? Jei žinotumėte, kad nebeilgai gyvensite, kaip tai pakeistų - ar pakeistų - jūsų perduodamos žinios turinį ir pobūdį? Kokių klaidų, remdamasis savo pavyzdžiu, paragintumėte kitus nekartoti? Jei...

Skaityti toliau

Aštuoni kovos su nepaguoda įrankiai

Nykusis Slėnis Kalifornijoje yra 25 000 ha saugoma pirmykštės gamtos teritorija netoli vienos gražiausių, mano manymu, pasaulio vietų - Tahau ežero. Tokį kontrastą gimtojoje valstijoje laikau savo dvasinio gyvenimo metafora: ką tik buvusi nuostabios vienybės su Dievu...

Skaityti toliau

Ar gebate klausytis?

Klausydamiesi įgauname išminties. Sužinome naujos informacijos, išgirstame patarimų, galime mokytis iš kitų patyrimo: sėkmių ar / ir klaidų. Tačiau neįmanoma klausytis, jei jau esame apsisprendę - nebereikia daugiau informacijos, patys žinome, ką darome, ir nemanome,...

Skaityti toliau

Dėkingumas ir dosnumas

Jei ugdomės dėkingumo nuostatą, išmokstame žvelgti į pasaulį per gausos, o ne stygiaus prizmę. Galiu būti dėkingas už keletą poilsio akimirkų, kurias šiandien turėjau tarp susitikimų. Taip pat lengvai galėčiau piktintis, kad nesiilsėjau tada, kai norėjau, nes šiandien...

Skaityti toliau

Atmerktomis akimis

Matyti Dievą visuose dalykuose - tai iššūkis mūsų suformuotoms sampratoms apie Dievą, pripažįstant, kad jos visada yra ribotos. Mes, žmonės, galvodami padalijame pasaulį į "suvaldomus" gabaliukus; suvokimą, kaip viskas veikia, mes ugdomės remdamiesi tuo, ką sugebame...

Skaityti toliau

Dienos muzika

Vieną rytą išėjau melstis į sodą. Buvo vasara, o ankstyvą rytą mėgstamo medžio paunksmėje būdavo jauku ir tylu. Na, šįkart - ne taip tylu. Įsitaisiau klausytis Dievo, bet, kapsint minutėms, girdėjau viską, išskyrus Jį: policijos sirenas, kaimynų pokalbį, šunų lojimą,...

Skaityti toliau

“Išimtas laikas”

"Malda yra laikas, išimtas iš mūsų dienų linijinės kelionės, ji yra pati giliausia mūsų tikrovė. Kai meldžiamės, einame vidun į mumyse esantį Dievo centrą. Po to vėl išeiname atgal į savo situaciją pasaulyje. Šis judėjimas į centrą ir atgal pagimdo perkeitimo aktą....

Skaityti toliau

Kaip papildyti dvasines atsargas

Kartais dvasiniame gyvenime pasijuntame savotiškai "ištuštėję". Ignaciškasis dvasingumas siūlo daugybę būdų "papildyti atsargas". Bendruomenė Raskite bendrystę tikėjimo bendruomenėje. Šventasis Ignacas patyrė, kad sveikiausias tiek dvasiškai, tiek psichologiškai yra...

Skaityti toliau

Kodėl man patinka ignaciškasis dvasingumas

Kartais ne pro šalį pasitikrinti, kodėl geri dalykai yra geri. Galbūt, turint tokį ar panašų sąrašą, bus lengviau apie ignaciškąjį dvasingumą papasakoti kitiems. Taigi, ignaciškasis dvasingumas man patinka, nes: Veda į tvarią laimę. Kiekvieną rytą pradžiungu vien...

Skaityti toliau

Nuobodulys ir sausra maldoje

Mūsų santykis su Dievu maldoje turi tam tikrą ritmą. Būna aukštumų ir nuosmukių, tačiau ateina ir "eilinis", paprastas laikas. Iš tikrųjų, didžioji gyvenimo dalis yra gana paprasta. Tačiau maldos gyvenime šį įprastą laiką esame linkę greitai nuvertinti. "Nieko...

Skaityti toliau

dvasiniai skaitymai

Adventas

Advento kelias

Kalėdų laikas

Eilinis laikas

Gavėnia

Velykos

Ignaciškasis dvasingumas

Knygos

Bendruomenės liudijimai