Gavėnia

Didysis Šeštadienis, C metai

Matome nežinomo XIV a. armėnų rankraščio iliustraciją, kurioje nupieštos moterys prie kapo ir Jėzus, nusileidęs į pragarus. Abi scenos pavaizduotos viename lape norint parodyti Didžiojo Šeštadienio įvykių ir biblinį, ir Bažnyčios Tradicijos pagrindą.

Puslapio viršuje matome tris moteris, kurias įvardija evangelistas Lukas: Mariją Magdalietę, Joaną ir Jokūbo motiną Mariją. Nešinos tepalais jos artėja prie Jėzaus kapo ir praeina pro sargybinius: ši detalė jau iš Evangelijos pagal Matą. Tik kapas čia kitoks: ne iškaldintas uoloje ir užritintas akmeniu, o puošnus statinys, tikriausiai bažnyčia, kaip rodo kryžius ant pagrindinio kupolo. Galbūt tai užuomina į Šventojo Kapo baziliką Jeruzalėje, o gal bendresnis simbolis, primenantis krikščionių tradiciją statyti bažnyčias virš šventųjų kapų. Platesne prasme, simbolis mums skelbia gilią tiesą: vieta, kurioje Jėzus palaidotas, yra šventa, nes čia Dievas padarė įmanomu neįmanoma – nugalėjo pačią mirtį, kad atvertų kelią į amžinąjį gyvenimą. 

Šios tiesos šviesoje pastebime puošnų stačiakampį sarkofagą, kuriame matome Kristaus drobulę, tačiau kūno nėra. Šalia atviro sarkofago stovi angelas baltu apdaru ir rodydamas žemyn paaiškina: Jo čia nėra. Angelo ranka, tarsi tiltas iš Biblijos į Bažnyčios Tradiciją, taip pat kreipia mus į sceną apačioje, kad istorija būtų pasakojama toliau. Apatinėje scenoje Kristus stovi akis į akį su Adomu: ima jį už rankos ir veda iš tamsios skylės, mirties vietos. 

Kristus nugalėjo mirtį ne tik sau, bet ir visai žmonijai. Jis pradeda nuo paties pirmojo žmogaus, Adomo ir visų tų, kurie nuo sukūrimo turėjo laukti Amžinojo Gyvenimo pilnatvės. Susitikdamas Adomą Jėzus tampa naujuoju Adomu: Prisikėlusiuoju, nauju kūriniu Pirmagimiu, mums visiems nutiesusiu kelią į Amžinąjį Gyvenimą

Parengta pagal Loyola Press

Didysis Penktadienis, C metai

Andrėjo Matenjos "Kristaus apraudojimas" (1475-1478)  kviečia mus kontempliuoti nualintą Kristaus kūną, kuris netrukus bus guldomas į kapą. Stovime prie Jo kojų. Stiprus potyris. Iš arti matome žaizdas Kristaus delnuose ir pėdose, bet jos neatrodo bauginamai, nėra...

Skaityti toliau

Didysis Ketvirtadienis, C metai

Bizantinėje Venecijos šventojo Morkaus bazilikos XIII a. mozaikoje pavaizduotas Kristus, plaunantis mokiniams kojas. Aukso fone, šie dviem eilėmis susėdę aplink tvirtą, masyvų stalą. Mokinių pirmoje eilėje veidai pasižymi tam tikru individualumu, tų, kurie gale - jie...

Skaityti toliau

Verbų sekmadienis, C metai

Į Didžiąją savaitę mus lydi Vilhelmo Morgnerio "Kristaus įžengimas į Jeruzalę" - ekspresionistinė Evangelijos scenos interpretacija. Ekspresionizme svarbu nuotaika ir asmeninės perspektyvos perteikimas spalvomis bei formomis; todėl šitas paveikslas - labiau...

Skaityti toliau

Penktas gavėnios sekmadienis, C metai

Palmos Vyresniojo "Kristus ir svetimautoja" kviečia mus kartu su fariziejais paklausyti, kaip Jėzus teis svetimaujant užkluptą moterį. Dailininkas ragina mus prieiti labai arti Kristaus, moters ir trijų fariziejų - toks artumas neišvengiamai kviečia tirti sąžinę....

Skaityti toliau

Ketvirtas gavėnios sekmadienis, C metai

Rembranto paveikslas "Sūnaus palaidūno sugrįžimas" turbūt yra garsiausias ir žinomiausiais meno kūrinys, vaizduojantis palyginimą apie sūnų palaidūną, kitaip dar - palyginimą apie atleidžiantį tėvą iš Evangelijos pagal Luką. Dailininko gyvenimo pabaigoje tapytame...

Skaityti toliau

Trečias gavėnios sekmadienis, C metai

Dailininkas Aleksejus Pismenyj "Palyginimą apie nevaisingą figmedį" piešia šiuolaikiniu stiliumi, sekdamas ortodoksų ikonografija. Paveiksle vaizduojamos trys susijusios scenos, aprašytos Evangelijos pagal Luką 13 skyriuje. Pasakojimas prasideda viršutiniame...

Skaityti toliau

Antras gavėnios sekmadienis, C metai

Lorenco Loto "Kristaus Atsimainymas" yra centrinis trijų dalių altoriaus paveikslas Santa Maria di Castelnuovo bažnyčioje Rekanatyje. Kūrinyje ryški didžiųjų renesanso tapytojų įtaka ir savotiškai užfiksuotas Loto kaip menininko virsmas. Galima įžvelgti renesanso...

Skaityti toliau

Pirmas gavėnios sekmadienis, C metai

Ši Kristaus gundymo scena - iš "Puikiosios Berio hercogo valandų knygos". Tai XV a. asmeninė, brolių Limburgų iliustruota, biblinių skaitinių knyga, kurioje pateikiami apmąstymai pagal paros metą, taip pat skirti liturginio kalendoriaus šventėms ir laikams. Kaip...

Skaityti toliau

Pelenų diena, C metai

Džono Kromo paveiksle "Galinga audra Jarmute Pelenų dieną" pasakojama istorija kviečia mus į gavėnios laiką vaizdinga romantizmo kalba. Šiame tapybos stiliuje stiprios emocijos dažnai perteikiamos per gamtos galią ir didingumą. Dailininkas Kromas dažniausiai tapė...

Skaityti toliau

dvasiniai skaitymai

Adventas

Advento kelias

Kalėdų laikas

Eilinis laikas

Gavėnia

Velykos

Ignaciškasis dvasingumas

Knygos

Bendruomenės liudijimai