Gavėnia

Didysis Ketvirtadienis, C metai

Bizantinėje Venecijos šventojo Morkaus bazilikos XIII a. mozaikoje pavaizduotas Kristus, plaunantis mokiniams kojas. Aukso fone, šie dviem eilėmis susėdę aplink tvirtą, masyvų stalą. Mokinių pirmoje eilėje veidai pasižymi tam tikru individualumu, tų, kurie gale – jie daugmaž vienodi. Galime atpažinti arčiausiai Jėzaus sėdintį Petrą: jo pėda įmerkta į vandens dubenį. Taip pat galime spėti, kad antroje eilėje, toliausiai nuo Jėzaus sėdi Judas: šio apaštalo veido profilis pavaizduotas ne visas, o jo aureolė staiga nutrūksta sulig stalo kraštu.

Svarbus šios mozaikos elementas yra pasikartojančios formos. Tvirtos stalo ir žmonių kojos, mokinių galvos ir aureolės sudaro raštą, kuris byloja apie tvarką ir dėsningumą. Tai tarsi vaizdinis kojų plovimo atspindys: Kristaus paliepimas vienas kitam kojas mazgoti yra tvarka / būdas, galiojantis tiems, kurie seka Jėzų ir Jo vardu tarnauja. Vis dėlto nėra taip paprasta: dėl veidų bruožų skirtumų raštas darosi sudėtingesnis. Tai parodo, kokia yra svarbi laisva žmogaus valia renkantis Viešpaties pasiūlytą tvarką / būdą.

Stalo gale matome Jėzų, plaunantį Petrui kojas. Jėzus stovi mokytojo poza – ištiesęs ranką sako Petrui pamokymą. Kita Kristaus ranka taip pat liudija apie mokymą, nes Jis tarnauja – rūpinasi Petro pėdomis. Abi Kristaus rankos sutartinai darbuojasi parodant, kad Geroji Naujiena perduodama ne tik žodžiais, bet ir darbais.

Viena Petro koja ilsisi rankšluostyje Jėzaus skreite, kita įmerkta į vandens dubenį. Dailiai išpuoštas dubuo labiau primena krikštyklą nei namų apyvokos reikmenį. Krikšto vaizdiniu parodoma, jog Kristaus kvietimas, kad mokiniai darytų taip kaip Jis, galioja visiems krikščionims. Kiekvienas, atgimęs iš Krikšto vandens, turi būti pasiruošęs pasilenkti ir plauti kojas.

Viešpaties Vakarienės dieną, gavę iš Kristaus Eucharistijos dovaną, esame kviečiami būti dovana kitiems – per meilę, patarnavimą, rūpestį.

Parengta pagal Loyola Press

Didysis Šeštadienis, C metai

Matome nežinomo XIV a. armėnų rankraščio iliustraciją, kurioje nupieštos moterys prie kapo ir Jėzus, nusileidęs į pragarus. Abi scenos pavaizduotos viename lape norint parodyti Didžiojo Šeštadienio įvykių ir biblinį, ir Bažnyčios Tradicijos pagrindą. Puslapio viršuje...

Skaityti toliau

Didysis Penktadienis, C metai

Andrėjo Matenjos "Kristaus apraudojimas" (1475-1478)  kviečia mus kontempliuoti nualintą Kristaus kūną, kuris netrukus bus guldomas į kapą. Stovime prie Jo kojų. Stiprus potyris. Iš arti matome žaizdas Kristaus delnuose ir pėdose, bet jos neatrodo bauginamai, nėra...

Skaityti toliau

Verbų sekmadienis, C metai

Į Didžiąją savaitę mus lydi Vilhelmo Morgnerio "Kristaus įžengimas į Jeruzalę" - ekspresionistinė Evangelijos scenos interpretacija. Ekspresionizme svarbu nuotaika ir asmeninės perspektyvos perteikimas spalvomis bei formomis; todėl šitas paveikslas - labiau...

Skaityti toliau

Penktas gavėnios sekmadienis, C metai

Palmos Vyresniojo "Kristus ir svetimautoja" kviečia mus kartu su fariziejais paklausyti, kaip Jėzus teis svetimaujant užkluptą moterį. Dailininkas ragina mus prieiti labai arti Kristaus, moters ir trijų fariziejų - toks artumas neišvengiamai kviečia tirti sąžinę....

Skaityti toliau

Ketvirtas gavėnios sekmadienis, C metai

Rembranto paveikslas "Sūnaus palaidūno sugrįžimas" turbūt yra garsiausias ir žinomiausiais meno kūrinys, vaizduojantis palyginimą apie sūnų palaidūną, kitaip dar - palyginimą apie atleidžiantį tėvą iš Evangelijos pagal Luką. Dailininko gyvenimo pabaigoje tapytame...

Skaityti toliau

Trečias gavėnios sekmadienis, C metai

Dailininkas Aleksejus Pismenyj "Palyginimą apie nevaisingą figmedį" piešia šiuolaikiniu stiliumi, sekdamas ortodoksų ikonografija. Paveiksle vaizduojamos trys susijusios scenos, aprašytos Evangelijos pagal Luką 13 skyriuje. Pasakojimas prasideda viršutiniame...

Skaityti toliau

Antras gavėnios sekmadienis, C metai

Lorenco Loto "Kristaus Atsimainymas" yra centrinis trijų dalių altoriaus paveikslas Santa Maria di Castelnuovo bažnyčioje Rekanatyje. Kūrinyje ryški didžiųjų renesanso tapytojų įtaka ir savotiškai užfiksuotas Loto kaip menininko virsmas. Galima įžvelgti renesanso...

Skaityti toliau

Pirmas gavėnios sekmadienis, C metai

Ši Kristaus gundymo scena - iš "Puikiosios Berio hercogo valandų knygos". Tai XV a. asmeninė, brolių Limburgų iliustruota, biblinių skaitinių knyga, kurioje pateikiami apmąstymai pagal paros metą, taip pat skirti liturginio kalendoriaus šventėms ir laikams. Kaip...

Skaityti toliau

Pelenų diena, C metai

Džono Kromo paveiksle "Galinga audra Jarmute Pelenų dieną" pasakojama istorija kviečia mus į gavėnios laiką vaizdinga romantizmo kalba. Šiame tapybos stiliuje stiprios emocijos dažnai perteikiamos per gamtos galią ir didingumą. Dailininkas Kromas dažniausiai tapė...

Skaityti toliau

dvasiniai skaitymai

Adventas

Advento kelias

Kalėdų laikas

Eilinis laikas

Gavėnia

Velykos

Ignaciškasis dvasingumas

Knygos

Bendruomenės liudijimai